Maksimova Jekaterina (rus. Екатерина Максимова; Jekaterina Maksmova) 1939 02 01Maskva 2009 04 28Maskva, rusų baleto artistė, pedagogė. 1958 baigusi Maskvos choreografijos mokyklą (J. Gerdt mokinė) iki 1989 šoko Didžiajame teatre Maskvoje. 1980 baigusi A. Lunačiarskio teatro meno institutą Maskvoje nuo 1982 dėstė jame; profesorė (1996). Nuo 1990 Kremliaus rūmų baleto pedagogė repetitorė, nuo 1998 Didžiojo teatro baletmeisterė repetitorė.
Šoko daugiausia su savo vyru V. Vasiljevu. Pirmoji atliko pagrindinius vaidmenis V. Vasiljevo (Mergina, Eola – S. Slonimskio Ikaras 1971, 1976, Aniuta – V. Gavrilino Aniuta 1986) ir kitų baletmeisterių (Мaša, Aurora – P. Čaikovskio Spragtukas 1966, Miegančioji gražuolė 1973, Frigija – A. Chačaturiano Spartakas 1968) baletuose. Kiti svarbesni vaidmenys: Katerina, Džuljeta (S. Prokofjevo Akmeninė gėlelė 1959, Romeo ir Džuljeta 1973), Žizel (A. Ch. Adamo Žizel 1960), Marija (B. Asafjevo Bachčisarajaus fontanas 1962), Kitri (L. Minkaus Don Kichotas 1965), Odeta‑Odilija (P. Čaikovskio Gulbių ežeras 1968). Šoko Maskvos klasikinio baleto (Natali – A. Gyrowetzo Natali, arba Šveicarijos pienininkė 1980), XX amžiaus baleto (Džuljeta – Romeo ir Džuljeta 1978, pagal H. L. Berliozo muziką), Marselio nacionalinio baleto (Roza – M. Constant’o Žydrasis angelas 1987), Kremliaus rūmų baleto (Pelenė – S. Prokofjevo Pelenė 1991), Anglijos nacionalinio baleto (Tatjana – Oneginas 1989, pagal P. Čaikovskio muziką) trupėse.
J. Maksimova. Frigijos vaidmuo A. Chačaturiano baleto Spartakas spektaklyje (1974, baletmeisteris J. Grigorovičius, dailininkas Simonas Virsaladze, Spartakas – V. Vasiljevas; Didysis teatras, teatras Coliseum Londone)
Šokis virtuoziškas, ekspresyvus, artistiškas, būdinga raiškios pozos ir mimika. Sukūrė vaidmenų filmuose baletuose, dramos spektakliuose, kine. Parašė atsiminimų knygą Madam „Ne“ (Madam „Net“ 2003). 1994 gastroliavo Lietuvoje.
L: M. Konstantinova Ekaterina Maksimova Moskva 1982.
1310