Tieck Johann Ludwig (Johanas Liudvigas Týkas), slap. Peter Leberecht, Gottlieb Färber 1773 05 31Berlynas 1853 04 28Berlynas, vokiečių rašytojas. Ankstyvojo romantizmo atstovas, vienas romantinio romano pradininkų. 1792–94 studijavo istoriją, filologiją Hallėje, Göttingene, Erlangene. Po 1793 kelionės po Vakarų Europą estetines pažiūras išdėstė knygoje Nuoširdūs meną mylinčio vienuolio pasipasakojimai (Herzensergiessungen eines kunstliebenden Klosterbruders, su W. H. Wackenroderiu, 1797). Nuo 1798 dažnai lankydavosi Jenoje, palaikė kūrybinius ryšius su romantizmo teoretikais ir literatūros kūrėjais – A. W. Schlegelliu, F. Schlegeliu, Novaliu, C. Brentano, J. G. Fichte, F. W. J. Schellingu. Nuo 1825 Dresdeno, nuo 1842 Berlyno teatro dramaturgas. Literatūrinėse pasakose (Šviesiaplaukis Ekbertas / Der blonde Eckbert 1797, lietuvių kalba 1965) atskleidė išorinio (realių įvykių, vaizdų) ir vidinio (persekiojimo manijos, baimių, sąžinės) pasaulių sąveiką, kovą su vidiniais demonais. Satyrinėje pjesėje Batuotas katinas (Der gestiefelte Kater 1797) naudodamas romantinę ironiją derino pasakos ir realybės plotmes. Sukūrė eilėraščių – daugelį jų vėliau įtraukė į dramos ar prozos kūrinius (rinkinys Romantinės eilės / Romantische Dichtungen 2 t. 1799–1800), romanų (Viljamo Lovelio istorija / Geschichte des Herrn William Lowell 3 t. 1795, Franco Šternbaldo klajonės / Franz Sternbalds Wanderungen 2 t. 1798), tragedijų (Šventosios Genovaitės gyvenimas ir mirtis / Leben und Tod der heiligen Genoveva 1800). Istorinėse apysakose Maištas Sevenuose (Der Aufruhr in den Cevennen 1826), Raganų šabas (Hexensabbat 1832) vaizdavo, kaip politikos ir religijos samplaika skatina fanatizmą. Kūrybai būdinga refleksija, literatūros žanrų (pasakos ir novelės, pjesės ir pasakos, novelės ir auklėjimo romano) ir romantinių motyvų sintezė (ypač komedijoje Imperatorius Oktavianas / Kaiser Octavianus 1804), nuorodos į antikinę, viduramžių, renesanso, baroko literatūrą, ryšku M. de Cervanteso, T. Tasso, W. Shakespeare’o, P. Calderóno de la Barcos įtaka. Vėlyvojoje kūryboje žymu posūkis į realizmą. Į lietuvių kalbą dar išversta pasakų, novelių.
791