Hopfield John Joseph (Džonas Džozefas Hòpfildas) 1933 07 15Čikaga, Jungtinių Amerikos Valstijų fizikas. Lenkų kilmės. Dr. (1958). Jungtinių Amerikos Valstijų nacionalinės mokslų akademijos (1973), Amerikos menų ir mokslų akademijos (1975) narys.
1954 baigė menų studijas Swarthmoreʼo koledže (Pensilvanijos valstija), 1958 – fiziką Cornellio universitete. 1958–60, 1973–89 dirbo Bell laboratories Murray Hillyje ir Holmdelyje (Naujojo Džersio valstija). 1961–64 Kalifornijos universiteto Berkeley dėstytojas, 1964–80, 1997–2008 Princetono universiteto, 1980–96 Kalifornijos technologijos instituto profesorius. Stažavo Aukštojoje pedagogikos mokykloje (École normale supérieure; 1960–61), Cavendisho laboratorijoje (1969). N. Bohro instituto Kopenhagoje kviestinis profesorius (1976). Amerikos fizikų draugijos viceprezidentas (2005), prezidentas (2006).
1982 sukūrė dirbtinį neuroninį tinklą (pavadintas jo vardu), kurio mazgai sujungti tarpusavyje taip, kad tinklas veiktų kaip žmogaus asociatyvioji atmintis, t. y. atpažintų pageidaujamą objektą iš dalinės informacijos. Panaudojo fizikoje plačiai vartojamą energijos sąvoką tinklo parametrų rinkiniui įvertinti – kuo geriau tinklas atlieka jam skirtą užduotį, tuo mažesnė yra jo energija. Tokie atradimai išpopuliarino dirbtinių neuroninių tinklų panaudojimą sudėtingų duomenų (pvz., vaizdų) analizei. Hopfieldo tinklai yra tobulinami: J. J. Hopfieldo 2016–20 tyrimais yra pagrįsti vadinamieji šiuolaikiniai Hopfieldo tinklai, kuriuose galima saugoti didelius informacijos kiekius. 2023 paskelbė atvirą laišką, ragindamas sustabdyti dirbtinio intelekto, galingesnio už GPT‑4 modelį, mokymus, nes yra rizika prarasti jo kontrolę.
John Joseph Hopfield
Nobelio fizikos premija (2024, su G. E. Hintonu).