Martinis John Matthew (Džonas Matju Martnisas) 1958San Pedro (Kalifornijos valstija), Jungtinių Amerikos Valstijų fizikas. Kroatų kilmės. Dr. (1987).
1980 baigė fiziką Kalifornijos universitete Berkeley. Dirbo branduolinių tyrimų centre CEA Paris-Saclay (Prancūzija), Nacionalinio standartų ir technologijų instituto elektromagnetinių technologijų padalinyje Boulderyje (Kolorado valstija). Nuo 2004 Kalifornijos universiteto Santa Barbaroje dėstytojas bei Susanos ir Bruceʼo Worsterių eksperimentinės fizikos katedros vedėjas. 2020–22 prisijungė prie Australijos startuolio Silicon Quantum Computing. 2022 įkūrė privačią kvantinių skaičiavimų įmonę Qolab, kurios pagrindinė veikla yra puslaidininkių lustų gamyba.
Svarbiausi darbai iš kvantinės fizikos. 1987 pirmą kartą pademonstravo pagrindinių kvantinės informacijos vienetų kvantinių bitų (kubitų) būsenas superlaidininkuose. Sukūrė naują fundamentinį elektros standartą, pagrįstą elektronų skaičiavimu, ir išrado superlaidžiais jutikliais veikiančius mikrokalorimetrus, skirtus rentgeno spindulių mikroanalizei ir astrofizikos tyrimams. 2014 J. M. Martinisas ir jo komanda bendrovės Google Quantum AI buvo pasamdyti sukurti pirmąjį praktiškai naudojamą kvantinį kompiuterį. Sukūrė 53 susietų kvantinių bitų sistemą Sycamore. Ji atliko užduotį, kuri klasikiniams superkompiuteriams laikoma neįveikiama – taip buvo pasiektas kvantinės viršenybės (angl. quantum supremacy) momentas. Paskelbė daugiau kaip 200 mokslinių straipsnių.
John Matthew Martinis
Nobelio fizikos premija (2025, su Johnu Clarkeʼu ir M. H. Devoret).