Jablònskis Jonas, slapyvardžiai Rỹgiškių Jõnas, Pẽtras Kriaušáitis 1860 12 30Kubilėliai (Būblelių vlsč., Marijampolės apskr.) 1930 02 23Kaunas, lietuvių kalbininkas. Žymiausias lietuvių kalbos normintojas, vadinamas lietuvių bendrinės kalbos tėvu. K. Jablonskio ir O. Jablonskytės‑Landsbergienės tėvas. Lietuvos universiteto garbės profesorius (1922), Latvijos universiteto garbės daktaras (1929).
Išsilavinimas ir veikla
1885 baigęs Maskvos universitetą (klasikinę filologiją; didelę įtaką turėjo F. Fortunatovas ir F. Koršas) dirbo privačiu mokytoju, Marijampolės teismo sekretoriumi. 1889–96 Mintaujos gimnazijoje dėstė senąją graikų ir lotynų kalbas, 1890–95 vadovavo Mintaujoje veikusiam lietuvių inteligentų būreliui Literatiškoji komisija, bendradarbiavo laikraščiuose Aušra, Varpas. 1896 caro valdžios už lietuvybės idėjų puoselėjimą iškeltas į Taliną, čia 1896–1900 dirbo mokytoju gimnazijoje (atleistas už draudžiamų leidinių laikymą). 1902–03 už dalyvavimą kovoje su lietuviškos spaudos draudimu buvo ištremtas į Pskovą; čia toliau redagavo (pradėjo Taline) A. Juškos Lietuvių–lenkų žodyną (suredagavo E–J raides, tarmėse patikrino rankraščius, užrašė apie 2000 naujų žodžių). 1903 Šiauliuose pogrindyje mokė lietuvių kalbos, 1903–04 tvarkė Zubovų archyvą.
Jonas Jablonskis (apie 1900–05)
J. Jablonskis (stovi iš kairės pirmas) su varpininkų grupe Mintaujoje apie 1894 (iš kairės stovi: J. Tumas‑Vaižgantas, V. Kudirka, sėdi: M. Lozoraitis, Motiejus Čepas, G. Landsbergis‑Žemkalnis)
Nuo 1904 dirbo lietuviškų laikraščių Vilniaus žinios, Lietuvos ūkininkas redakcijose Vilniuje, knygų leidimo bendrovėje Aušra taisė knygų kalbą, dėstė lietuvių kalbą mokyklose. 1906–08 dirbo Panevėžio mokytojų seminarijoje, 1908–12 Bresto gimnazijoje, 1912–14 – Gardino gimnazijoje, 1914–15 – Veliže (dabar Smolensko sr.), 1915–18 Voroneže lietuvių gimnazijose dėstė lietuvių ir lotynų kalbas. 1918 grįžo į Vilnių, 1919 persikėlė į Kauną, skaitė paskaitas katalikiškosios švietimo draugijos Saulė mokytojų kursuose, rengė lietuvių kalbos kursus. 1922–26 dėstė Lietuvos universitete. Nuo 1890 rašė kalbines recenzijas, taisė įvairių raštų kalbą, aiškino kalbos negeroves. Parašė daugiau kaip 230 straipsnių kalbos klausimais. Išugdė lietuvių kalbos mokytojų, kalbininkų, kurie tobulino bendrinę lietuvių kalbą.
Lietuvių kalbos norminamieji veikalai
Bendrinės kalbos raidai ypač svarbūs J. Jablonskio vadovėliai. 1901 Tilžėje išleistoje knygoje Lietuviškos kalbos gramatika (slapyvardžiu Petras Kriaušaitis) išdėstė bendrinės kalbos norminimo programą, apibūdino bendrinės kalbos ir tarmių santykį, įtvirtino pietinių vakarų aukštaičių (kauniškių) tarmę kaip bendrinės kalbos pagrindą. Gramatika kritikuota dėl ne visur nuoseklios rašybos, pasitaikančių nevykusių terminų, silpno sintaksės skyriaus. Lietuvių kalbos gramatika (1919 išleista Vilniuje), ypač autoriaus papildytas leidimas (1922 išleista Kaune), turėjo didelę įtaką lietuvių kalbos rašybai ir skyrybai nusistovėti, jos pagrindu J. Jablonskis išleido vidurinių mokyklų pirmosioms klasėms skirtą kirčiuotą Lietuvių kalbos vadovėlį (1925). Tiek lietuvių kalbos praktikai, tiek mokslui labai svarbus 1911 Seinuose išleistas veikalas Lietuvių kalbos sintaksė (Rygiškių Jono slapyvardžiu).
Jonas Jablonskis namuose (apie 1920–25)
Jonas Jablonskis
Veikale Linksniai ir prielinksniai (1928) J. Jablonskis pirmasis išsamiau nagrinėjo linksnių reikšmes ir jų vartojimą. Veikalams būdinga gausi gyvosios kalbos medžiaga, tautosakos, gerai gimtąją kalbą mokančių rašytojų raštų pavyzdžiai. Bendrinę kalbą apvalė nuo barbarizmų, nevykusių naujadarų, netaisyklingų sintaksinių konstrukcijų, pasiūlė naujų, šiuolaikinėje kalboje vartojamų žodžių (ateitis, atvirukas, bendradarbis, degtukas, deguonis, gerovė, įspūdis, įtaka, kastuvas, ligoninė, mokykla, mokinys, nedarbas, nepriklausomybė, netvarka, pažanga, pieštukas, pirmadienis ir kitos savaitės dienos, pojūtis, praeitis, šviesuolis, švietimas, tautietis, teismas, turinys, vadovėlis, vaizduotė, valdininkas, valstietis, vienaskaita ir kiti).
Sukūrė arba padėjo įvairių sričių specialistams sukurti daugybę terminų. Bendrinės kalbos norminimui turėjo reikšmės ir J. Jablonskio vertimai. Redagavo Žemaitės (sugalvojo jos slapyvardį), G. Petkevičaitės‑Bitės, J. Biliūno ir kitų rašytojų kūrinius. Sudarė chrestomatiją Vargo mokyklai (1916, 2 d.), parengė jos priedą Mūsų žodynėlis (1918), rašybos taisyklių rinkinį Mūsų rašyba (1917). Paskelbė apie 150 straipsnių kalbos praktikos (dažniausiai pavadinimu Kalbos dalykai), švietimo, visuomenės gyvenimo klausimais. J. Jablonskis turėjo didelę įtaką lietuvių kalbos praktikai ir mokslui, ypač sintaksei.
Atminimo įamžinimas
1921 Rygiškių Jono vardu pavadinta Marijampolės gimnazija (1872–81 J. Jablonskis čia mokėsi), 1992 gimnazijos kieme jam pastatytas paminklas (skulptorius P. Aleksandravičius, architektas V. Nasvytis). 1930 Kaune buvo įkurtas J. Jablonskio fondas remti lietuvių kalbos mokslą. 1931 pastatytai pradinei mokyklai Aušros g. 3 Kaune suteiktas J. Jablonskio vardas (dabar Kauno Jono Jablonskio gimnazija), 2017 prie jos centrinio įėjimo atidengtas paminklinis biustas (skulptorius M. Šnipas, architektas Tauras Budzys). 1974 Kubilėlių kaime, kur gimė J. Jablonskis, pastatytas paminklinis akmuo. Nuo 1990 teikiama Šakių rajono savivaldybės įsteigta Jono Jablonskio premija.
paminklinis akmuo J. Jablonskiui Kubilėliuose (pastatytas 1974)
2010 jo garbei išleistas pašto ženklas (dailininkė Aušrelė Ratkevičienė). 2010 09 17 ant namo Vilniaus g. 29 / J. Jablonskio g. 2 Kaune, kur 1919–24 gyveno J. Jablonskis, atidengta atminimo lenta su bareljefu (skulptorius E. Daugulis, architektas Jonas Lukšė). Rygiškių kaime (Šakių rajono savivaldybė), kur J. Jablonskis su šeima gyveno nuo 1877, veikia Jono Jablonskio sodyba‑muziejus.
Apdovanojimai
Gedimino 2 laipsnio ordinas (1928).
R: Jablonskio raštai 5 t. Kaunas 1932–36; Rinktiniai raštai 2 t. Vilnius 1957–59; Jono Jablonskio laiškai Vilnius 1985; Straipsniai ir laiškai Vilnius 1991. L: J. Palionis Įžymusis lietuvių kalbininkas Jonas Jablonskis Vilnius 1955; A. Piročkinas Jono Jablonskio leksiniai taisymai Kaunas1970, Jono Jablonskio gramatiniai taisymai Kaunas 1976, Prie bendrinės kalbos ištakų Vilnius 1977, J. Jablonskis – bendrinės kalbos puoselėtojas Vilnius 1978, Jonas Jablonskis Kaunas 1980, antroji pataisyta ir papildyta laida pavadinimu Jonas Jablonskis: Gyvenimas ir darbai Vilnius 2025, Jono Jablonskio kalbos taisymai Kaunas 1986; A. Vidžiūnas Jono Jablonskio akcentologija Vilnius 1997; Konstancijos ir Jono Jablonskių šeima / sud. E. Lukėnaitė‑Griciuvienė Vilnius 2009; Atsiminimai apie Joną Jablonskį / sud. G. Čepaitienė, L. Lapinskienė Vilnius 2010; A. Grigaravičius Jonas Jablonskis politikoje ir visuomenėje Trakai 2022.
2069
2271
-Kazimieras Obelaitis; -Jonas Obelaitis; -Šipaila; -Vaidila; -P. Šiauliškis
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.