Juškà Jonas 1815 06 08Dilbė (Žarėnų vlsč.) 1886 05 11Kazanė (1990 11 perlaidotas Veliuonoje), lietuvių kalbininkas. A. Juškos brolis. Tėvas kilęs iš nesulenkėjusių smulkių bajorų Juškevičių. Sūnus save lietuviškai vadino Juška ir tokią pavardę rašėsi lietuviškose knygose. Mokėsi Dotnuvos bernardinų mokykloje, 1833–39 Kražių gimnazijoje (baigė aukso medaliu). 1844 baigė Charkovo universitetą (klasikinę filologiją). Mokytojavo Rusijos įvairiuose miestuose (Mogiliave, Naugarde, Jekaterinburge), nuo 1875 – Kazanėje. Kaip lietuviui mokytojui, caro valdžia neleido dirbti Lietuvoje.
Jonas Juška
Rusų filologo I. Sreznevskio paskatintas, apie 1852 pradėjo tirti lietuvių kalbą, recenzavo įvairius veikalus apie lietuvius ir lietuvių kalbą. 1857 rusų kalba recenzavo vokiečių kalbininko A. Schleicherio lietuvių kalbos gramatiką (1856 išleista Prahoje, recenzija paskelbta atskiru leidiniu). Veikale Kalbos lietuviško liežuvio ir lietuviškas statrašimas arba ortograpija (1861) pateikė pirmą išsamesnę lietuvių kalbos tarmių klasifikaciją. Jas skirstė į žemaičių, Mažosios Lietuvos lietuvių, ariogališkių ir rytiečių, aptarė pagrindines ypatybes. Bendrinėje kalboje siūlė vartoti raides š, č arba ṡ, ċ vietoj sz, cz, v vietoj w, minkštumą žymėti dešininiu ženklu (′). Parašė lietuvių kalbos gramatiką (Učebnaja grammatika litovskogo jazyka = Lietuviška kalbrėdė 1863, rusų k.; neišleista), joje pirmasis pavartojo terminus galūnė, skaitvardis, skiemuo.
Žodynai
J. Juška – pirmasis lietuvių kalbininkas, domėjęsis lietuvių kalbos ir sanskrito santykiais, 1855 sudarė lietuvių–sanskrito atitikmenų žodynėlį (rankraštis). Apie 1856 pradėjo rašyti Lietuvių kalbos šaknų žodyną (Litovskij korneslov, lygino lietuvių, latvių ir prūsų kalbų žodžius, pateikė slavų kalbos atitikmenų, rašė apie 10 metų), lietuvių–rusų–lenkų žodyną (abu nebaigti). Prisidėjo prie A. Juškos leksikografijos ir tautosakos veikalų rengimo, redagavo jo lietuvių–rusų–lenkų žodyną (galutinai suredagavo 10 lankų, išvertė iki L raidės į rusų kalbą, patikslino vertimą į lenkų kalbą). Bendravo su lenkų kalbininku J. Baudouinu de Courtenay (1875 susipažino Kazanėje).
Atminimo įamžinimas
1990 Vilkijoje įkurtas Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejus (nuo 2013 priklauso Kauno rajono muziejui). 1992 Veliuonos vidurinė mokykla pavadinta brolių Juškų vardu (nuo 2012 Jurbarko rajono Veliuonos Antano ir Jono Juškų gimnazija). 2015 J. Juškos 200‑ųjų gimimo metinių proga išleistas pašto ženklas (sukūrė Vaclovas Butrimas).
L: J. Tumas Lietuvių literatūra rusų raidėmis ir broliai Juškos‑Juškevičiai Kaunas 1924; A. Mockus Broliai Juškos Vilnius 2003.
2069