Vaiteknas Jonas 1966 10 17Kaunas, lietuvių tapytojas. P. R. Vaitiekūno sūnus. 1984 ir 1986–88 studijavo dizainą, 1988–92 tapybą Lietuvos dailės institute (nuo 1990 Vilniaus dailės akademija). Nuo 2003 dėsto Vilniaus dailės akademijoje, 2016–18 Tapybos katedros vedėjas; docentas (2014). Nuo 1992 Vilniaus J. Vienožinskio dailės mokyklos mokytojas, 1998–2003 jos direktorius.
Kūryba
J. Vaitekūnas. Nuotaka (iš ciklo Karaliaučiaus veidai; aliejus, 1992)
Kuria tapybą, piešinius, fotografiją, menines akcijas, objektus. 20 a. 9 dešimtmečio pabaigoje–10 dešimtmečio pradžioje J. Vaitekūno kūryba išsiskyrė kaip konceptuali vėlyvojo sovietmečio ir postsovietinio gyvenimo kasdienybės bei mentaliteto analitika. Tapyba neoekspresionistinė, koloristinė, kartais monochrominė, su konceptualiomis konotacijomis (Geltoni kailinukai 1987, Merkinė 1988). Svarbu pavadinimuose užšifruotos nuorodos ir menininko tekstiniai komentarai, juose nusakomas tapymo laikas, eksponavimo aplinkybės, kita (serija Drobė, aliejus 2011–12). Kūriniuose yra kritikos ir humoro, tylaus sarkazmo, kartu kasdienybės metaforoms suteikiama bendražmogiškų, metafizinių reikšmių, juose atsiskleidžia sudėtinga istorinių, politinių, socialinių, psichologinių reiškinių pynė, svarbi dabarties supratimui. Reikšmingas J. Vaitekūno paveikslų ir piešinių ciklas – Karaliaučiaus veidai, kurį nuo 1990 menininkas kuria remdamasis 1978–92 Karaliaučiuje savo paties darytų nuotraukų archyvu.
Svarbesni ciklo paveikslai: Mogila Kanta, Tilžės priemiestis, Laiminga vaikystė (už Kirchės) (visi 1990–92), Leninas (1990), Dramblys (1991), Nuotaka (1992); ciklui t. p. priklauso piešinių serija Šeima (maudosi Priegliuje) (2012). Atlikdamas įvairius meninės dekonstrukcijos veiksmus, daugiausia interpretuodamas kintančio kraštovaizdžio, pasienio ribų ir miesto (istorinių aikščių, paminklų, tiltų, zoologijos sodo) vizualius ženklus bei lingvistinius motyvus (Deimena / р. Дейма 1990) J. Vaitekūnas išsako ironiją galios simboliams, parodo istorinio ir dabarties laiko susipynimą, išryškina subjektyvią tikrovės pavertimo fiktyvia ir suasmeninimo galimybę.
1995–97 su broliu tapytoju Justinu Vaitiekūnu (g. 1972) surengė provokatyvias menines akcijas Varymas I–III, jose ironizavo vyraujantį meno diskursą (iki 2015 akcijų epizodai pakartoti Vilniuje įvairių parodų metu). Sukūrė dokumentinių videokūrinių (Varymas 1996, Dėdė 2000).
Parodos
Dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje (Vokietijoje, Lenkijoje, Graikijoje). Surengė individualių parodų Vilniuje (1997–99, 2011, 2013, 2019), Merkinėje (1999), Maskvoje (1998–99).
Kita veikla
Parašė straipsnių dailės pedagogikos, istorijos temomis, kuravo parodų (P. R. Vaitiekūno individuali paroda Vilniuje, 2025).
2648