Jõniškio rajòno savivaldýbė yra Lietuvos šiaurėje, Šiaulių apskrityje, Latvijos pasienyje.
1
Gamta ir saugomos teritorijos
Joniškio rajono savivaldybės šiaurinę ir vidurinė dalį užima Žiemgalos žemumos pietinė dalis. Ją riboja Linkuvos kalvagūbris, kuris pietvakariuose atskiria Ventos vidurupio žemumą, pietuose – Mūšos–Nemunėlio žemumą (jų tik pakraščiai yra savivaldybės teritorijoje). Linkuvos kalnagūbris savivaldybės teritorijoje aukščiausias yra prie Juodeikių – 95 metrai. Žemiausia savivaldybės vieta yra šiaurėje – 34 metrai. Sausio vidutinė temperatūra –4,5 °C, liepos 17,4 °C. Kritulių iškrinta 594 mm per metus.
Savivaldybės pietuose teka Mūšos aukštupys, vakaruose – Švėtė, vidurinėje dalyje – Sidabra, Audruvė. Miknaičių ežeras, 28 tvenkiniai (Beržėnų, Žvelgaičių ir kiti).
Dirvožemiai daugiausia rudžemiai; rytuose vyrauja sekliai karbonatingieji sekliai glėjiški, vakaruose – giliau karbonatingieji sekliai glėjiški, Linkuvos kalvagūbryje – giliau karbonatingieji rudžemiai. Į vakarus nuo Žagarės yra paprastųjų karbonatingųjų išplautžemių, savivaldybės rytuose, Mūšos tyrelio pelkėje, vyrauja durpžemiai.
Miškai užima 18 % savivaldybės teritorijos. Didžiausi miškai – Tyrelio, Žagarės, Didmiškis, Satkūnų, Maldenių (Obelinės). Miškuose vyrauja pušys ir beržai (apie 60 % visų medžių). Mūšos tyrelio pelkė. Naudingosios iškasenos: dolomitas (kasamas Skaistgirio dolomito karjere), durpės (kasamos Mūšos tyrelio durpyne), smėlis, žvyras.
Savivaldybės teritorijoje yra Žagarės regioninis parkas, Pabalių botaninis, Vilkijos hidrografinis, Mūšos tyrelio telmologinis draustiniai. 9 botaniniai (6 ąžuolai ir 3 liepos), 3 geologiniai (Žagarės ir Švėtės atodangos, Žagarės ozas), hidrografinis (Švedpolio šaltinis) gamtos paminklai.
Ūkis
Žemės ūkio naudmenos užima 72,8 % teritorijos, iš jų 95,5 % – ariamoji žemė, 3,1 % – pievos ir natūralios ganyklos, 1,4 % – sodai ir uogynai. Jankūnuose perdirbamos durpės (bendrovė Laveksa). Žagarėje yra žirgynas.
Žagarės žirgynas
Susisiekimas
Per savivaldybės teritoriją eina tarptautinis Talino–Varšuvos geležinkelis ir Rygos–Karaliaučiaus plentas.
Švietimas, kultūra, sveikatos apsauga
3 gimnazijos, Mato Slančiausko progimnazija, 2 pagrindinės, specialioji, sporto, Algimanto Raudonikio meno mokyklos, 4 lopšeliai-darželiai, pagrindinės mokyklos skyrius-daugiafunkcis centras. Ligoninė, pirminės sveikatos priežiūros, psichikos sveikatos centrai, greitosios medicinos pagalbos stotis, visuomenės sveikatos biuras, medicinos punktai. 8 bažnyčios, 2 kultūros centrai, Jono Avyžiaus biblioteka. Joniškio žemės ūkio mokykla. Joniškio turizmo ir verslo informacijos centras. Joniškio istorijos ir kultūros muziejus su 3 padaliniais (ekspozicija Joniškio Raudonojoje sinagogoje, M. Katiliūtės ekspozicija, M. J. Slančiausko sodyba muziejus).
Istorija
1950 06 20 iš panaikintos Joniškio apskrities 23 apylinkių ir panaikintos Šiaulių apskrities 5 apylinkių sudarytas Joniškio rajonas. Plotas buvo 722 km2. Centras ir rajono pavaldumo miestas – Joniškis. 1950–53 priklausė Šiaulių sričiai. 1954 pabaigoje ir 1959 pradžioje buvo 16, 1963 viduryje – 15, 1972 pabaigoje – 14 apylinkių. 1959 prie Joniškio rajono prijungta panaikinto Žagarės rajono 7 apylinkės ir Žagarė. 1963 šiek tiek pakeistos rajono ribos. 1959 rajone buvo 33 500, 1970 – 32 200 gyventojų. 1995 vietoj Joniškio rajono įsteigta Joniškio rajono savivaldybė. 2008 12 18 savivaldybės tarybos sprendimu įsteigtos 56 seniūnaitijos. 2011 surašymo duomenimis, lietuviai sudarė 97,1 %, rusai – 1,27 %, latviai – 0,27 %, baltarusiai – 0,19 %, kiti – 0,63 %. 2001 rajono savivaldybėje buvo 31 900, 2011 – 26 170, 2021 – 21 284 gyventojai.
Joniškio sinagogų kompleksas (Joniškio turizmo ir verslo informacijos centras)
2
Šiaulių (Saulės) mūšio vieta
Joniškio rajono savivaldybės žemėlapis
-Joniškio rajonas