José de San Martín

de San Martín José (Chosė de San Martnas) 1778 02 25Yapeyú (Corrienteso provincija, San Martíno departamentas) 1850 08 17Boulogne‑sur-Mer (Šiaurės Prancūzija), Argentinos karo ir politikos veikėjas, Lotynų Amerikos nacionalinis didvyris. Vienas Ispanijos kolonijų Amerikoje nepriklausomybės karo (1810–26) vadų. Nuo vaikystės gyveno Ispanijoje, mokėsi jėzuitų kolegijoje Madride, vėliau tarnavo kariuomenėje. Dalyvavo 1808–12 Ispanijos kare su Prancūzija. Napoleonui I 1812 užėmus Ispaniją grįžo į Argentiną. Nuo 1814 Argentinos patriotų, kovojančių su ispanų kolonizatoriais, Šiaurės armijos vadas. 1816 paskelbus Jungtinių Rio de La Platos provincijų (nuo 1826 Argentina) nepriklausomybę tapo Andų armijos vyriausiuoju vadu. Su šia armija perėjo Andus, įsiveržė į Čilę; 1817 02 12 laimėjo Chacabuco mūšį (užėmė Čilės sostinę Santjagą), 1818 04 05 – Maipú mūšį; po šių pergalių paskelbta Čilės nepriklausomybė. 1820–21 su kariuomene nužygiavo į Peru, išvijo ispanus ir užėmęs Limą 1821 07 28 paskelbė Peru nepriklausomybę. Kaip protektorius (diktatorius) 1821–22 vadovavo pirmajai Peru vyriausybei. 1822 07 Guayaquilyje (Ekvadoras) tarėsi su S. Bolívaru dėl Lotynų Amerikos ateities, 1822 09 atsistatydino (manoma, dėl nesutarimų su S. Bolívaru). Mirus žmonai 1824 išvyko į Prancūziją.