Rheinberger Joseph (Jozefas fon Renbergeris) 1839 03 17Vaducas 1901 11 25Miunchenas, vokiečių kompozitorius, vargonininkas, dirigentas, pedagogas. Berlyno Karališkosios akademijos narys (1887), Paryžiaus ir Venecijos akademijų narys korespondentas (1887), Miuncheno universiteto garbės daktaras (1899). Būdamas 7 metų pradėjo vargonuoti, sukūrė pirmąsias kompozicijas, nuo 9 metų koncertavo kaip pianistas. Miuncheno konservatorijoje studijavo kontrapunktą (pas J. J. Maierį), kompoziciją (pas F. Lachnerį), mokėsi vargonuoti (pas J. G. Herzogą), skambinti fortepijonu. Nuo 1853 vargonininkavo įvairiose bažnyčiose, dirbo muzikos mokytoju, buvo karaliaus rūmų kapelmeisteris, 1864–77 Miuncheno Oratorienverein dirigentas. 1867–1901 dėstė Miuncheno konservatorijoje. Vertingiausia kūrybos dalis – bažnytinė muzika (20 sonatų vargonams, 18 mišių, 4 Requiem, 4 Stabat Mater, himnai, motetai). Dar sukūrė operų, tarp jų – romantinę Septyni varnai (Die sieben Raben 1869), komiškąją Bažnyčios varpininko dukrelė (Des Türmers Töchterlein 1873), oratorijų, kantatų, simfoninių ir kamerinių kūrinių, koncertų fortepijonui, vargonams, sonatų fortepijonui, smuikui, violončelei, choro dainų, baladžių, romansų. Kūrybai būdinga polifoniškumas, sąsajos su J. S. Bacho, W. A. Mozarto, L. van Beethoveno ir ankstyvųjų romantikų muzika. Mokiniai: E. Humperdinckas, W. Furtwängleris, S. Mokranjacas, E. Wolfas‑Ferrari, H. Parkeris.
1571