Joule’io ir Thomsono reiškinys
Joule’io ir Thomsono reiškinys (Džáulio ir Tòmsono reiškinỹs), realiųjų dujų temperatūros kitimas, kai jos dėl slėgių skirtumo lėtai teka pro kapiliarą, akytą pertvarą, diafragmą, ventilį. Yra teigiamasis Jouleʼio ir Thomsono reiškinys, kai dujos adiabatiškai tekėdamos pro, pvz., akytą pertvarą, atšąla, ir neigiamasis Jouleʼio ir Thomsono reiškinys, kai dujos įšyla. Temperatūra, kurioje kinta Jouleʼio ir Thomsono reiškinio ženklas, vadinama inversijos temperatūra (Tinv ). Teigiamasis Jouleʼio ir Thomsono reiškinys vyksta, kai temperatūra žemesnė už Tinv. Temperatūros pokyčio didumas ir ženklas priklauso nuo besiplečiančių dujų ir išorinio slėgio jėgų atlikto darbo santykio, t. p. pačių dujų savybių (pvz., molekulių dydžio, jų sąveikos). Jouleʼio ir Thomsono reiškinys naudojamas žemoms temperatūroms gauti ir dujoms skystinti. 1852 šį dėsnį atrado anglų fizikai J. P. Joule’is ir W. Thomsonas pastebėję dujų temperatūros kitimą joms plečiantis pro akytą pertvarą.
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.