Piłsudski Józef (Juzefas Pilsùdskis) 1867 12 05Zalavo dvaras (Švenčionių apskr.) 1935 05 12Varšuva, Lenkijos valstybės veikėjas. Maršalas (1920). Vienas moderniosios Lenkijos kūrėjų. Kilęs iš senos Žemaitijos bajorų Gineičių giminės.

Politinės veiklos pradžia

Šeimoje buvo auklėjamas menant 1863 sukilimo kovas dėl laisvės. 1874 dvarui sudegus šeima persikėlė į Vilnių. 1876 J. Piłsudskis įstojo į Vilniaus gimnaziją. Čia galutinai susiformavo jo antiimperinės, anticarinės pažiūros. 1885 pradėjo studijas Charkovo universiteto Medicinos fakultete, bet po 2 metų buvo ištremtas 5 metams į Sibirą, nes atsitiktinai įsivėlė į Rusijos revoliucionierių rengiamą pasikėsinimą į carą Aleksandrą III. 1892 grįžo į Lietuvą, apsigyveno Tenenių dvare (netoli Šilalės), tais pat metais dalyvavo kuriant Lenkijos socialistų partiją (LSP), redagavo jos leidinį Robotnik (iš pradžių leistas Lipniškėse, vėliau Vilniuje, Lodzėje). 1900 už šią pogrindinę veiklą suimtas, kalėjo Varšuvos citadelėje, pervežtas į psichiatrijos ligoninę Sankt Peterburge pabėgo.

Józef Piłsudski

Per Rusijos ir Japonijos karą, siūlydamas pagalbą Japonijos politikams ir kariškiams, 1904 rengėsi organizuoti buvusios Abiejų Tautų Respublikos tautų sukilimą prieš Rusiją, bet jo siūlymai Japonijos veikėjų nesudomino. Tuo metu J. Piłsudskis ypač aktyviai veikė LSP, dalyvavo tarptautiniuose kongresuose, daug rašė spaudoje. 1907 tapo LSP dešiniojo sparno, atskilusio 1906 11 ir pavadinto Revoliucine frakcija, lyderiu. Rūpinosi LSP karinės organizacijos, perėjusios šio sparno žinion, reikalais. 1908 09 26 Bezdonių stotyje surengė traukinio pašto vagono užpuolimą, perimtą sumą (daugiau nei 200 800 rublių) skyrė partijos pogrindinei veiklai (daugiausia karinio pobūdžio) išplėtoti.

Kova dėl Lenkijos nepriklausomybės

Nuo 1910 Austrijos remiamas organizavo legalias šaulių organizacijos karines formuotes (pirmosios – Lvove, Krokuvoje), kurios 1914 prasidėjus I pasauliniam karui tapo Lenkų karinės organizacijos būrių pagrindu. Stojo kariauti Centrinių valstybių pusėje, buvo Lenkų legionų 1‑osios brigados komendantas.

J. Piłsudskis (kairėje) ir E. Rydz‑Śmigly per Lenkijos ir Sovietų Rusijos karą (1920 08)

Siekė atkurti Lenkijos nepriklausomybę. Po 1916 11 05 Austrijos-Vengrijos ir Vokietijos deklaracijos dėl Lenkijos valstybės atkūrimo (Dviejų imperatorių manifestas) tapo Laikinosios valstybės tarybos (lenkiškai Tymczasowa Rada Stanu) nariu – Karo departamento direktoriumi. Priešinosi per dideliam legionų pavaldumui Austrijai ir Vokietijai. 1917 07 Laikinąją valstybės tarybą paleido (kilo vadinamoji Legionų priesaikos krizė), 07 20 už nepaklusnumą vokiečių įkalintas Magdeburge. Centrinėms valstybėms pralaimėjus karą 1918 11 11 grįžo į Varšuvą ir perėmė nepriklausomos Lenkijos aukščiausiąją valdžią – tapo Valstybės Viršininku ir Vyriausiuoju Vadu.

Organizavo vyriausybę, kariuomenę, inicijavo 1919 01 26 rinkimus į Lenkijos steigiamąjį seimą. J. Piłsudskiui vadovaujant Lenkijai pavyko stabilizuoti vidaus padėtį, pelnyti tarptautinį pripažinimą ir pradėti karo veiksmus dėl valstybės teritorijos išplėtimo.

Požiūris į Lietuvos valstybingumą

J. Piłsudskis ignoravo 1918 02 16 Lietuvos valstybės atkūrimo aktą. Jo programa siūlė kurti ne R. Dmowskio ir endekų siūlomą tautinę lenkų valstybę (su branduoliu – etnine Lenkija – ir germanizuotais lenkiškais pakraščiais vakaruose bei lenkiškos kultūros ir katalikybės veikiamais pakraščiais rytuose), bet savarankiškų, federaciniais ryšiais su Lenkija susijusių laisvai apsisprendusių valstybių darinį, apimantį anksčiau Jogailaičių valdytą teritoriją. Federaciją sudarytų: Lenkija (darinio globėjas – protektorius), Ukraina ir istorinė Lietuva (iš jos numatyta galimybė išsiskirti Baltarusijai). J. Piłsudskis planavo užimti žemes su centrais Vilniumi, Minsku, Kijevu ir 1919 04 ėmėsi programą įgyvendinti. Slapta buvo planuojama Vilniaus atėmimo iš Sovietų Rusijos karinė operacija, bandoma sudaryti vyriausybę (ministrų kabineto pirmininku turėjo tapti M. P. Römeris), kuri užėmus Vilnių turėjo pasiskelbti Lietuvos vyriausybe, turinčia sušaukti Lietuvos steigiamąjį seimą; jam padedant planuota susijungti su jau gyvuojančia Lietuvos valstybe, kurios valdžia rezidavo Kaune. Seimas turėjo nustatyti ir santykius su Lenkija. Nepavykus sutarti su lietuviais (J. Vileišiu, P. Leonu, S. Kairiu) planas nebuvo įgyvendintas.

Lenkijos ir Sovietų Rusijos karas. Żeligowskio maištas

J. Piłsudskis pasiekė lemiamą pergalę 1919–20 Lenkijos ir Sovietų Rusijos kare ir taip sustabdė Rusijos bolševikų revoliucijos eksportą į Vakarų Europą. 1920 10 inscenizavo generolo L. Żeligowskio tariamą maištą. Vadinamieji maištininkai užėmė Vilniaus kraštą, paskelbė jį Vidurine Lietuva ir 1922 prijungė prie Lenkijos, sukurdami Lenkijos ir Lietuvos konflikto židinį. J. Piłsudskio politinės vizijos pralaimėjimą užfiksavo 1921 03 18 Rygoje pasirašyta Lenkijos ir Sovietų Rusijos taikos sutartis. Savo planų J. Piłsudskis neatsisakė, nes 1922–23 savo kalbose užsimindavo Lietuvai apie siekius atnaujinti istorinį ryšį su Lenkija.

1922 12 Lenkijos prezidentu išrinktas J. Piłsudskio draugas G. Narutowiczius; po 5 dienų jį nužudžius J. Piłsudskis iki 1926 nusišalino nuo politikos.

Valstybės vadovas

Grįžo į valdžią po 1926 Gegužės perversmo ir sudarė vadinamąją sanacijos vyriausybę (sanacinis režimas). Nors demokratinės institucijos nebuvo visiškai panaikintos, J. Piłsudskis iš esmės valdė vienas: buvo karo ministras, ginkluotųjų pajėgų generalinis inspektorius, 1926–28 ir 1930 – ir ministras pirmininkas. Aktyviai dalyvavo parengiant 1935 Balandžio konstituciją. Inicijavo 1934 Lenkijos ir Vokietijos nepuolimo deklaracijos pasirašymą Berlyne. Lenkijos ekonominės raidos klausimams, nepaisydamas krizės, daugiau dėmesio neskyrė.

Palaidotas Vavelyje, širdis – Vilniuje, Rasų kapinėse.

-Józef Piłsudski; -Juzefas Pilsudskis

M. Römeris Juozas Pilsudskis / Lietuvių atgimimo istorijos studijos t. 3 Lietuvos valstybės idėja (XIX a.–XX a. pradžia) Vilnius 1991; W. Jędrzejewicz Józef Piłsudski 1867–1935. Życiorys Warszawa 2002.

410

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką