Jujuy (Chuchùjus), provincija Argentinos šiaurės vakaruose. Vakaruose ribojasi su Čile, šiaurėje – su Bolivija.
Plotas 53 200 km2. 762 400 gyventojų (2019). Centras ir didžiausias miestas – Jujuy (353 200 gyventojų, 2019). Provincija yra Centriniuose Anduose; didžiąją dalį teritorijos užima Punos plokščiakalnis (aukštis 3500–4000 m), rytuose yra Jujuy žemuma ir Rytų Kordiljeros šlaitas. Kalnų slėniuose yra druskingų ežerų (Guayatayoco ežeras), druskožemių (Salar de Cauchari).
Klimatas aukštikalnių dykumų; temperatūra nuo 12 °C (liepą) iki 24 °C (gruodį). Per metus iškrinta vidutiniškai 500 mm kritulių (daugiausia gruodį–kovą). Jujuy rytuose yra Calileguos nacionalinis parkas, šiaurėje – Laguna Pozueloso ežeras (gamtos paminklas).
Jujuy – vienas svarbiausių kasybos regionų Argentinoje; kasama geležies, švino ir cinko rūdos, auksas, sidabras. Juodoji metalurgija, medžio apdirbimas, maisto pramonė. Apie 50 % Jujuy teritorijos užima pievos ir ganyklos. Veisiama lamos, alpakos, avys, galvijai, arkliai. Jujuy žemumoje auginama cukranendrės, tabakai, vilnamedžiai, pomidorai, vaismedžiai.
Istorija
Dabartinio Jujuy teritorija 15 a. pabaigoje–16 a. pradžioje priklausė Inkų imperijai (pavadinimas kilo iš inkų žodžio xuxuyoc – valdytojas). 16 a. kraštą nukariavo ir prie Peru vicekaralystės prijungė ispanai. 1816 Jujuy tapo Argentinos dalimi. 1834 jo teritorija atskirta nuo Saltos provincijos, jai suteiktas provincijos statusas. 1943 prie Jujuy prijungtas Susqueso departamentas.