jukagỹrai (savivardis detkil, alau), Azijos tauta. Gyvena Rusijos Federacijoje (daugiausia Jakutijoje, Čiukčių autonominėje apygardoje, Magadano srityje). Skiriami tundros jukagyrai odulai ir taigos jukagyrai vadulai. Iš viso yra apie 1800 jukagyrų (2021). Kaba jukagyrų kalba (baigia išnykti, 2022 ja kalbėjo ne daugiau kaip 100 žmonių, kitais duomenimis, ne daugiau kaip 30), paplitusi rusų kalba. Iki 20 a. išliko piktografinis raštas ant tošies. Dauguma tikinčiųjų stačiatikiai; dalis dar 21 a. pradžioje praktikavo tradicinius tikėjimus (protėvių kultas, gamtos dievybių garbinimas). Giminingi čiuvanams.
jukagyrės tradiciniais drabužiais
Gyvensena
tradicinis kilnojamas būstas jaranga
Pagrindiniai tradiciniai verslai – medžioklė (elniai, briedžiai, kalnų avinai), žvejyba, klajoklinė elnininkystė, rankiojimas, kinkomųjų šunų auginimas. 20 a. pabaigoje jukagyrai vertėsi kailinių žvėrių medžiokle, žvejyba, elnininkyste. 20 a. pabaigoje buvo išlikę didžiosios šeimos, levirato, vengimo (tėvo bendravimo su vedusiu sūnumi ir marčia tabu), kalymo, su ugnimi susijusių papročių.
Istorija
Jukagyrai – Rytų Sibiro autochtonai. Vėliau iš didelės dalies gyvenamųjų teritorijų juos išstūmė tungusų ir tiurkų tautos. Prieš rusų kolonizaciją (17 a. pradžioje) jukagyrų buvo 4500–5000 žmonių. Jukagyrai ypač nukentėjo nuo sovietų represijų (1959 buvo išlikę tik 285 jukagyrai). 20 a. antroje pusėje susiformavo jukagyrų inteligentija. 20 a. pabaigoje atkuriamos gimininės bendruomenės, joms išskirta teritorijų tradicinei ūkinei veiklai, skiriama finansinė parama. 1992 įkurta Seniūnų taryba ir jukagyrų tautos atgimimo fondas.
jukagirės (1885–99; Kunstkamera)
2526
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.