Vācietis Jukums (rus. Joakim Vacietis; Jukumas Vãcietis) 1873 11 23Jaunmuižā (Saldaus rj.) 1938 07 28Maskva, SSRS karo veikėjas. II rango komandarmas (1935).
1897 baigė Vilniaus pėstininkų junkerių mokyklą, 1909 – Nikolajaus generalinio štabo akademiją Sankt Peterburge. Dalyvavo I pasauliniame kare. Po Spalio perversmo (1917) su vadovaujamu latvių šaulių pulku perėjo į bolševikų pusę. 1917–19 Sovietų Rusijos ginkluotųjų pajėgų vienas organizatorių. Jo vadovaujamos karinės dalys (nuo 1918 04 vadovavo Latvių šaulių divizijai) 1918 01–02 numalšino vadinamąjį Dowboro-Muśnickio maištą Baltarusijoje, 1918 07 – kairiųjų eserų sukilimą Maskvoje. 1918 07–09 Rytų fronto kariuomenės vadas, 1918 09–1919 07 Sovietų Rusijos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas, 1919 01–03 ir Sovietų Latvijos armijos vadas. Įtarus ryšiais su baltagvardiečiais 1919 07 suimtas; 1919 10 paleistas, bet į ankstesnes pareigas negrąžintas. Nuo 1919 pabaigoje dirbo Rusijos Sovietų Federacinės Socialistinės Respublikos revoliucinėje karinėje taryboje. Nuo 1921 dėstė Raudonosios armijos karo akademijoje (nuo 1925 Frunzės karo akademija); profesorius (1935).
1937 suimtas, apkaltintas priklausymu latvių fašistinei organizacijai. 1938 nuteistas mirti ir sušaudytas. 1957 reabilituotas.