jungtis

jungts (lot. copula), būseną arba jos kaitą žyminčio veiksmažodžio forma, einanti sudėtinio tarinio asmenuojamąja dalimi ir teikianti vardinei tarinio daliai gramatinę laiko, nuosakos, kartais ir asmens reikšmę (Tėvas yra mokytojas; Tada buvome vaikai; Kelias tapo pavojingas). Esamojo laiko jungtis lietuvių kalboje kartais nepasakoma (esti nulinė; Oras gražus); tada pats jos nebuvimas rodo tiesioginės nuosakos esamojo laiko reikšmę, kuri išryškėja kitų laiko formų paradigmoje (plg. Oras buvo / būdavo / bus gražus). Kai kurių kalbų (pvz., rusų) buvimą reiškianti esamojo laiko jungtis visada esti nulinė, kitose (pvz., anglų) ji yra būtina.

2352