juodafigrė kerãmika, juodafigris stlius, senovės graikų vazų (graikų vazos) tapybos stilius – puošyba tamsiais figūriniais motyvais natūralaus (rudai raudono ar gelsvo) molio fone.
Panatėnajų amfora su bėgimo varžybų scena (priskiriama vazų tapytojui Eufiletui; terakota, apie 530 pr. Kr., Metropolitano meno muziejus Niujorke)
Ant žiestos ir lengvai degtos vazos paviršiaus centrinės dalies geležingu moliu horizontaliomis juostomis buvo tapomi epinių poemų, mitologiniai, buitiniai siužetai, ornamentų motyvai. Po specialaus degimo (iš pradžių oksiduojančioje, vėliau redukcinėje, po to vėl oksiduojančioje aplinkoje; juodafigūrės keramikos technika atkurta 20 a. viduryje) jie įgaudavo žvilgančią juodą spalvą. Smulkesnius kontūrus, ornamentus įrėždavo, moterų veidus paryškindavo baltu angobu, kitas detales – rudu moliu. Juodafigūrė keramika plito 620–530 pr. Kr. daugiausia Atikoje (Atėnuose, Chalkidėje, Korinte). 6 a. pr. Kr. pabaigoje šiuo stiliumi puoštos vazos buvo signuojamos meistro ir tapytojo. Žymiausi dailininkai: Anaklis, Amasis, Eksekijas, Ergotimas, Klitijas, Sofilas.
Panatėnajų amforos su bėgimo varžybų scena detalė (amfora priskiriama vazų tapytojui Eufiletui; terakota, apie 530 pr. Kr., Metropolitano meno muziejus Niujorke)
2972