Juozas Paknys (Lietuvos mokslų akademijos biblioteka)
Paknỹs Juozas 1883 09 23Pakniškių vienkiemis (prie Jūžintų) 1948 01 03Reutlingen (Vokietija), Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjas. Ekonomistas, bankininkas. 1904 baigė Mintaujos (dabar Jelgava) gimnaziją. Mokydamasis įsitraukė į socialistinės pakraipos organizacijų veiklą. 1904–05 mokėsi Kauno kunigų seminarijoje. Už aktyvią veiklą per Rusijos 1905–07 revoliuciją (priklausė nelegaliai socialdemokratų kovos grupei, vienas ir su kitais organizavo mitingus, demonstracijas) suimtas, 1906–07 kalintas. 1912 baigė Sankt Peterburgo komercijos institutą. Nuo 1912 vienas Lietuvos socialdemokratų partijos centro komiteto faktinių vadovų, vėliau centro komiteto narys. Per I pasaulinį karą Vilniuje buvo liaudies valgyklų ir vaikų prieglaudų administratorius, rūpinosi varguomenės šalpa. Bendradarbiavo Lietuvos socialdemokratų partijos spaudoje, administravo laikraštį Darbo balsas. 1917 09 18–22 dalyvavo Lietuvių konferencijoje.
Nuo 1919 pradžios Maitinimo ir viešųjų darbų ministerijos valdytojas, 1919 04–10 darbo ir socialinės apsaugos ministras. Nuo 1919 10 vadovavo Krašto apsaugos ministerijos Revizijos departamentui, 1921–22 redagavo žurnalą Lietuvos ūkis. 1922 finansų, prekybos ir pramonės viceministras. Nuo 1922 10 dirbo Lietuvos banke, 1926–39 banko valdytojo pavaduotojas, 1939–40 (faktiškai ir 1929–30) valdytojas. 1940 06 SSRS okupavus Lietuvą, pasak amžininkų, lito stabilumo išlaikymo pretekstu nesutiko su SSRS vyriausybės ypatingojo įgaliotinio V. Dekanozovo reikalavimu Sovietų Sąjungos valstybiniam bankui perduoti kitose valstybėse saugomas Lietuvos banko aukso atsargas; 1940 09 iš pareigų atleistas. 1940 pabaigoje–1941 viduryje LSSR finansų liaudies komisaro pavaduotojas.
1941 Lietuvos laikinosios vyriausybės finansų viceministras, Lietuvos banko valdytojas. Lietuvos antinacinio pasipriešinimo dalyvis, prisidėjo prie Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto kūrimo, vadovavo jo komisijoms, organizavo lėšų komitetui rinkimą. 1944 pasitraukė į Vokietiją. Nuo 1945 Lietuvos Raudonojo Kryžiaus valdybos, nuo 1946 Lietuvos socialdemokratų partijos užsienio delegatūros centro komiteto narys.
Gedimino 3 laipsnio ordinas (1928).
V. Terleckas Lietuvos bankininkai: Gyvenimo ir darbų pėdsakai 1918–1940 Vilnius 2001.
2271