Jùrbarko rajòno savivaldýbė yra Lietuvos pietvakariuose, Tauragės apskrityje, Nemuno dešiniajame krante, prie Rusijos Federacijos (Kaliningrado sr.) sienos.
1
Gamta ir saugomos teritorijos
Jurbarko rajono savivaldybė yra Karšuvos žemumoje, kuri žemėja iš šiaurės rytų į pietvakarius nuo 90 m (prie Juodaičių) iki 8 m (Nemuno vandens lygis). Sausio vidutinė temperatūra –4,5 °C, liepos 17,5 °C.
Savivaldybės pietine riba teka Nemunas, vidurine dalimi – jo intakas Mituva (su intakais Vidauja, Alsa, Gausante, Imsre, Antvarde, Snietala ir kitais), rytine riba – Dubysos žemupys, šiaurėje – Šešuvis su intaku Šaltuona. 10 ežerų, Girdžių, Jurbarkų, Volungiškių, Klausučių ir kiti tvenkiniai.
vaizdas nuo Raudonės pilies
poilsiavietė Jurbarko miške
Savivaldybės šiaurinėje, rytinėje ir pietinėje dalyje dirvožemiai daugiausia rudžemiai, rytuose – smėlžemiai, šiaurės rytuose, pietuose, vidurinėje dalyje yra išplautžemių, vidurinėje dalyje – palvažemių, kai kur – balkšvažemių ir durpžemių. Miškai užima 35 % savivaldybės teritorijos; didžiausias miškų masyvas – Karšuvos giria. Vyrauja spygliuočių miškai (apie 50 % visų miškų). Laukesos (savivaldybės teritorijoje yra tik rytinis pakraštys), Dainių, Balandinės pelkės. Naudingosios iškasenos: žvyras, smėlis, molis, durpės. Savivaldybės teritorijoje yra dalis Panemunių regioninio parko ir Viešvilės rezervato, Lapgirių botaninis, Kaskalnio geomorfologinis, Mituvos hidrografinis, Dubysos ichtiologinis draustiniai. 6 gamtos paminklai: Avietiškių, Baublio, Globio, Milaičių, Žvirblaukio ąžuolai, Ąžuolų alėja.
Ūkis
Pramonės įmonių daugiausia Jurbarke. Statybinių medžiagų, maisto (mėsos, alaus, konditerijos, duonos), siuvimo pramonė, medienos, pirminis linų apdirbimas.
Susisiekimas
Per savivaldybės teritoriją eina Kauno–Klaipėdos plentas.
Švietimas, kultūra, sveikatos apsauga
Smalininkų technologijų ir verslo mokykla, 2 progimnazijos, 4 vidurinės, 6 pagrindinės, meno, specialioji mokyklos, mokykla-daugiafunkcis centras, darželis‑mokykla, lopšelis‑darželis, vaikų globos namai. Ligoninė, 2 pirminės sveikatos priežiūros centrai, visuomenės sveikatos biuras, 3 ambulatorinės gydymo įstaigos. 12 bažnyčių, 26 kultūros centrai, 28 bibliotekos. Jurbarko krašto muziejus su 4 padaliniais (Veliuonos krašto, V. Grybo memorialinis muziejai, K. Glinskio sodyba muziejus, P. Cvirkos memorialinis muziejus sodyba), Vadžgirio kaimo istorijos muziejus, Eržvilko kultūros namų J. Banaičio memorialinė ekspozicija; mokyklų muziejai.
Istorija
1950 06 iš panaikintos Jurbarko apskrities 30 apylinkių sudarytas Jurbarko rajonas. Plotas buvo 736 km2. Centras – Jurbarkas. 1950 buvo du rajono pavaldumo miestai – Jurbarkas ir Smalininkai. 1950–53 priklausė Kauno sričiai. 1954 pabaigoje buvo 14, 1959 pradžioje – 15, 1963 viduryje ir 1972 pabaigoje – 17 apylinkių. 1962 prie Jurbarko rajono prijungtos Kauno rajono 5, Tauragės rajono 5 ir Raseinių rajono 4 apylinkės. 1968 pakeistos rajono ribos. 1959 rajone buvo 41 900, 1970 – 41 600 gyventojų. 1995 vietoj Jurbarko rajono įsteigta Jurbarko rajono savivaldybė. 2009 05 28 savivaldybės tarybos nutarimu įsteigtos 56 seniūnaitijos. 2011 surašymo duomenimis, lietuviai sudarė 98,3 %, rusai – 0,5 %, vokiečiai – 0,12 %, romai – 0,11 %, baltarusiai – 0,11 %, ukrainiečiai – 0,1 %, lenkai – 0,07 %, kiti – 0,7 %. 2001 rajono savivaldybėje buvo 37 800, 2011 – 30 186, 2021 – 25 174 gyventojai.
Raudonės pilis (16 a. pabaiga–19 a.)
2
Šilinės (prie Skirsnemunės) smuklė
Smalininkai
Jurbarko rajono savivaldybės žemėlapis
-Jurbarko rajonas