Plãteris Jurgis (lenk. Jerzy Plater, Plater‑Broel), Pliateris, Plioteris, tikr. Jurgis Jonas Vincentas 1810 07 15Klaipėda 1836 02 05Raseiniai (palaidotas Švėkšnoje), Lietuvos istorijos šaltinių, lietuvių kalbos, spaudos ir knygos istorijos tyrėjas, bibliografas, kolekcininkas. Rašė lietuvių ir lenkų kalbomis. Kilęs iš grafų Platerių giminės. Pradinį išsilavinimą įgijo tėvų dvare Švėkšnoje. 1820–25 mokėsi Kražių gimnazijoje (antroje klasėje jo korepetitoriumi tapo S. Stanevičius). 1828 baigė Vilniaus universiteto Literatūros ir laisvųjų menų fakultetą. Nuo vaikystės mokėjo lietuvių kalbą, mokslo interesams įtakos turėjo 19 a. pradžios lituanistinis sąjūdis, ryšiai su lietuvių raštijos veikėjais D. Poška, S. Daukantu, J. A. Pabrėža, M. L. Rėza. Apie 1834 buvo išrinktas Raseinių apskrities bajorų maršalka.
Jurgis Plateris (nežinomas dailininkas, aliejus, 19 amžius)
Biblioteka
J. Platerio bibliotekos knygos antspaudas
1820 J. Plateriui atiteko Gedminaičių dvaras (prie Švėkšnos), nuo 1831 čia gyveno. Turėjo sukaupęs daugiau kaip 3000 senų knygų ir rankraščių (branduolį sudarė lituanistinės knygos), 13 Lietuvos pilių planų, Lietuvos monetų rinkinį, kitų lituanistinių vertybių, paveikslų, raižinių, taikomosios dailės kūrinių, 16–18 a. pergamentų. Biblioteką padėjo tvarkyti kartu įsikūręs S. Stanevičius. 1830–31 su S. Stanevičiumi Karaliaučiaus bibliotekose studijavo lietuvių ir prūsų kalbų šaltinius, ieškojo ir aprašinėjo lietuviškas ir prūsiškas knygas, rinko biografinius duomenis apie jų autorius. Apie 1834 biblioteką perkėlė į Raseinius. J. Plateris testamentu ją paliko S. Stanevičiui, šis rūpinosi iki savo mirties (1848). Vėliau biblioteka išsklaidyta, dalis dabar saugoma Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių, Vilniaus universiteto bei kitose Lietuvos ir užsienio bibliotekose.
Veikalai
J. Plateris parašė lietuvių kalbos gramatiką (iki skaitvardžio), lietuvių kalbos kirčio ir muzikalumo tyrinėjimą, sudarė jos etimologijos lentelių (visi rankraščiai dingę), 27 Žemaitijos seniūnų biografijų rinkinį (vertimas į lietuvių kalbą išspausdintas 1921). 1826–31 parašė pirmąjį knygos istorijos mokslinį veikalą lietuvių kalba apie S. B. Chilinskio Biblijos vertimo leidimą Trumpa žinia apie tą išdavimą lietuviškos Biblijos Londone (parašyta 1826–31, išspausdinta 1964). Nebaigtame lietuvių knygotyros veikale Lietuvių kalbos literatūros istorijos medžiaga (Materiały do historyi literatury języka litewskiego, apie 100 psl.) parengė pirmuosius bibliografijos priemonių sąrašus: aprašė 39 knygas lietuvių kalba, 3 prūsiškas ir 7 latviškas knygas, panaudojo žinias iš G. Ostermejerio, M. L. Rėzos, T. Lepnerio veikalų, Uppsalos universiteto bibliotekos katalogo, pateikė duomenų apie autorius, J. Bretkūno, M. Mažvydo ir kitų žymių žmonių biografijas, nuorodas ir šaltinių išrašus iš apie 150 leidinių latvių, lenkų, lietuvių, lotynų, prancūzų, rusų ir vokiečių kalba, t. p. knygų spausdinimo istoriją ir jos periodizaciją.
J. Plateris buvo liaudies švietėjas filantropas, materialiai rėmė į mokslą einančius neturtingų bajorų vaikus, valstiečiams nemokamai platino tikybinio ir švietėjiško turinio lietuviškas knygas. 1833 Rygoje savo lėšomis išleido S. Stanevičiaus dainų melodijų rinkinį Pažymės žemaitiškos gaidos.
L: D. Kaunas Bibliotheca Georgii comitis de Plater = Jurgio Platerio biblioteka – Lietuvos knygos kultūros ir mokslo paminklas (2012)
3037