Smolyč Jurij (ukr. Юрій Смолич; Jurijus Smòlyčius) 1900 06 25Umanė 1976 08 26Kijevas, ukrainiečių prozininkas, žurnalistas, teatro kritikas. Fantastinės ukrainiečių literatūros vienas pradininkų.
Išsilavinimas ir veikla
1917–18 studijavo Kijevo komercijos institute. Per Rusijos pilietinį karą kovojo Ukrainos liaudies respublikos kariuomenėje, vėliau – Raudonojoje armijoje, vaidino raudonarmiečių teatro studijoje. Po karo vaidino Kijevo I. Franko teatre. Nuo 1923 gyveno Charkove, rašė teatro kritikos straipsnius. Redagavo Sil′s′kyj teatr (1926–29), Literaturnyj žurnal (1936–37), Ukrajina (1943–50) ir kitus žurnalus. Nuo 1961 vadovavo kultūrinių ryšių su ukrainiečių išeivija draugijai Ukrajina. 1971–73 Ukrainos rašytojų sąjungos valdybos pirmininkas, nuo 1971 SSRS rašytojų sąjungos valdybos sekretorius.
Kūryba
1924 išleido pirmąjį apsakymų rinkinį Miesto pakraštys už turgaus (Kinec′ mista za bazarom), 1926 – fantastinį romaną Paskutinis Eidževudas (Ostannij Ejdževud). Žymiausias J. Smolyčiaus mokslinės fantastikos kūrinys – romanų trilogija Nuostabiosios katastrofos (Prekrasni katastrofy 3 t. 1928–34). Kiti svarbūs kūriniai: satyriniai romanai Netikra Melpomenė (Fal′šiva Mel′pomena 1928), Anapus širdies (Po toj bik sercja 1930), Keturiasdešimt aštuonios valandos (Sorok visim godyn 1933), autobiografinė trilogija Mūsų paslaptys (Naši tajny 1936), Vaikystė (Dytynstvo 1937), Aštuoniolikmečiai (Visimnadcjatylitni 1938). Šio laikotarpio kūrybai būdinga formos eksperimentai, originalūs, raiškūs siužetai. Brandžiausiu prozos kūriniu laikoma atsiminimų trilogija Pasakojimas apie nerimą (Rozpovid′ pro nespokij 1968), Pasakojimas apie nerimą tęsiasi (Rozpovid′ pro nespokij trivaje 1969), Pasakojimai apie nerimą niekada nesibaigia (Rozpovidi pro nespokij nemaje kincja 1970).
1551