Nòvikovas Jurijus 1938 10 30Rostovas prie Dono 2023 01 12Vilnius, Lietuvos etnologas, folkloro tyrinėtojas. Habil. dr. (hum. m.; filol. m. dr. 1992).
Jurijus Novikovas
1960 baigęs Maskvos M. Lomonosovo universitetą (rusų kalbą ir literatūrą) atvyko į Lietuvą. 1960–67 dirbo laikraščio Sovetskaja Litva redakcijoje. 1960–2009 dėstė (iki 1967 dirbo antraeilėse pareigose) Vilniaus pedagoginiame institute (nuo 1992 Vilniaus pedagoginis universitetas, nuo 2011 Lietuvos edukologijos universitetas, nuo 2018 07 Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija), 1988–90 buvo Rusų kalbos ir literatūros fakulteto dekanas; profesorius (1992).
Tyrinėjo rusų bylinas ir Lietuvos sentikių folklorą. Lietuvos, Rusijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Latvijos, Estijos ir Baltarusijos spaudoje paskelbė daugiau kaip 160 mokslo publikacijų.
Knygos
Svarbiausi veikalai: Bylina ir knyga (Bylina i kniga 1995 22001), Pasakotojas ir bylinų tradicija (Skazitelʼ i bylinnaja tradicija 2000), Nuostabi keistenybė: Estijos sentikių fokloras (Čudnoe pričudʼe: folʼkrol staroverov Ėstonii, su Nadežda Morozova, 2007), Epinio kanono dinamika (Dinamika ėpičeskogo kanona 2009), Lietuvos sentikiai: istorija, kultūra, dailė (su kitais, 2011), Lietuvos sentikiai: istorija, kultūra, dailė (Starovery Litvy: istorija, kulʼtura, iskusstvo 2011), Epinis pasaulis ir jo meninio įkūnijimo būdai (Ėpičeskij mir i sposoby ego chudožestvennogo voploščenija, 2013). J. Novikovas parengė rinkinį Lietuvos sentikių folkloras (Folʼklor staroobrjadcev Litvy, 3 tomai 2007–2010).
Vadovėlis bendrojo lavinimo rusakalbių mokyklų VII klasei Rusų literatūra (Russkaja literatura, su kitais, 2002, 2004), mokomoji knyga aukštųjų mokyklų studentams Nacionalinis pasaulio paveikslas rusų foklore: ištakos, vystymosi dinamika, tarpkultūrinė komunikacija (Nacionalʼnaja kartina mira v russkom folʼklore: istoki, dinamika razvitija, mežkulʼturnaja kommunikacija, su Gendriku Petkevič, 2008), knyga mokytojams Rusų liaudies kalendorius ir jo lietuviški atitikmenys (Russkij narodnyj kalendarʼ i ego litovskie sootvetstvija, su B. Kerbelyte, 1993).
2271