Smorginas Jurijus 1955 08 26Kaunas, lietuvių baleto artistas, choreografas.
Išsilavinimas ir veikla
1974 baigė Čiurlionio menų mokyklos Choreografijos skyrių, 1987 – Leningrado N. Rimskio‑Korsakovo konservatoriją (baleto režisūrą). 1974–94 Lietuvos operos ir baleto teatro artistas (Ragana – Bogdano Pawłowskio Snieguolė ir septyni nykštukai, Silvijus – Michailo Čulakio Dviejų ponų tarnas, Girdvainis – V. Ganelino Baltaragio malūnas, Mirtis – A. Šenderovo Mergaitė ir mirtis), 1988–90 šio teatro antrasis baletmeisteris, 1997–98 Klaipėdos muzikinio teatro vyriausiasis baletmeisteris. 1989 stažavo G. Paluccos moderniojo šokio mokykloje Dresdene. 1998 Vilniuje įkūrė choreografinių projektų teatrą Vilniaus baletas, yra jo meno vadovas.
Jurijus Smoriginas
Kūryba
J. Smoriginas. O. Balakausko baleto Makbetas spektaklio scena (1989; scenografas A. Jacovskis, © LATGA, 2020, kostiumų dailininkė A. Jacovskytė, © LATGA, 2020; Lietuvos operos ir baleto teatras)
Svarbiausi baleto ir šokio spektakliai: Kelias (1981, pagal I. Stravinskio muziką), Requiem (1986, pagal F. Poulenco muziką), Albos namai (1988, pagal Iraklijaus Gabeli muziką), O. Balakausko Makbetas (1989), M. Ravelio Dafnis ir Chloja (1997; visi Lietuvos operos ir baleto teatre), Artisto gyvenimas (1998), Romeo ir Džuljeta (1999, abu pagal H. L. Berliozo muziką), Kruvinos vestuvės (2008, pagal Á. P. Piazzollos muziką; visi Klaipėdos muzikiniame teatre); Ispaniškos vedybos (1995, pagal L. Minkaus, Émile’io Waldteufelio muziką), Šokių salė (1998, pagal Á. P. Piazzollos muziką; abu Kauno muzikiniame teatre).
Teatre Vilniaus baletas sukurti spektakliai: Choreografo laiškai M.K.Č. (2001, pagal M. K. Čiurlionio, M. Urbaičio, G. Mahlerio muziką), boHema (2003, pagal R. Wagnerio, Á. P. Piazzollos, F. Chopino ir kitų kompozitorių muziką), Mano gyvenimas (2004, pagal A. Ch. Adamo, P. Čaikovskio, J. É. F. Massenet, A. Schnittke’s muziką), Sulamita (2005, pagal A. Šenderovo, Andreaso Vollenweiderio muziką), Spengla Ūla (2006, pagal O. Balakausko muziką), Jausmai (pagal W. A. Mozarto muziką), Fedra (pagal O. Narbutaitės, H. Villa‑Loboso muziką, abu 2009), Geiša (2010, pagal M. Ravelio, japonų liaudies muziką), Mata Hari (2012, pagal Andrea Iglesio, S. Barberio muziką), Aš diemedžiu žydėsiu (2014, pagal M. Ravelio, Ph. Glasso muziką).
Pastatė spektaklių Moldavijoje (Albos namai, pagal Iraklijaus Gabeli muziką, Requiem, pagal F. Poulenco muziką, abu 1992), Estijoje (G. Bizet ir R. Ščedrino Karmen 1996, Madam Bovari 1997, pagal B. Britteno muziką, R. Ščedrino Ana Karenina 2000), Rusijoje (M. Balakirevo Tamar 2006, 2011 ir Baltarusijoje, Kas yra Ida? 2006, pagal M. Ravelio muziką, sukurtas specialiai I. Liepai, N. Čerepnino Armidės paviljonas 2009), kitose šalyse. Sukūrė šokių dramos, operetės, operos ir miuziklų spektakliams, choreografinių miniatiūrų baleto solistams V. Parutytei (Monologas), L. Bartusevičiūtei ir J. Katakinui (Pieta, abu 1988), E. Špokaitei ir E. Smalakiui (Duetas balsui, Iš baleto apie Karmen, abu 1994), R. Jezerskytei (Lapas vėjyje 1994, Mano gyvenimas 1998), M. Baužiui (Narcizas 1995) ir kitiems. Choreografijai būdinga jausmingumas, neoklasikinio, moderniojo ir šiuolaikinio šokio elementų derinys.
J. Smoriginas. Šokio spektaklio Idiotas scena (2007, scenografė Iveta Ciparytė, © LATGA, 2020, kostiumų dailininkė Anna Lorens; priekyje iš kairės: Aglaja Jepančina – Ž. Baikštytė, Adelaida Jepančina – K. Kanišauskaitė)
Apdovanojimai
Kristoforas (2000).
L: N. Adomonytė Jurijus Smoriginas: tarp Šančių ir Paryžiaus Vilnius 2010.
1310