kalio cianidas

kãlio ciandas, KCN, cianido rūgšties kalio druska. Bespalviai drėgmę sugeriantys kubinės gardelės kristalai. Lydymosi temperatūra 634 °C, tankis 1560 kg/m³. Tirpsta vandenyje (71,6 g kalio cianido 100 g H₂O, 25 °C), metanolyje, glicerolyje. Tirpdamas vandenyje lėtai hidrolizuojasi – išsiskiria cianido rūgštis (vandenilio cianidas) HCN, virinamas skyla į amoniaką NH₃ ir kalio formiatą HCOOK. Iš drėgno oro sugeria anglies dioksidą – susidaro kalio karbonatas ir išsiskiria HCN:2KCN + CO₂ + H₂O → K₂CO₃ + 2HCN. Su pereinamaisiais metalais sudaro patvarius kompleksinius junginius, pvz., K₄[Fe(CN)₆], K[Au(CN)]₂. Kalio cianidas vienas iš nedaugelio junginių, kurie su auksu sudaro tirpius junginius. Gaunamas cianido rūgščiai reaguojant su kalio hidroksidu KOH. Naudojamas galvanotechnikoje (cianidinių elektrolitų sudedamoji dalis), cheminėje analizėje, metalams gryninti, kai kuriems neorganiniams junginiams (nitrilams, kalio cianatui) gauti. Labai nuodingas, sukelia kvėpavimo organų audinių paralyžių. Mirtina dozė žmogui 120 mg. Darbo vietoje neutralizuojamas geležies sulfato Fe₂SO₄ tirpalu arba oksiduojamas chlorkalkėmis.