kãlius (lot. callus – stora oda, nuospauda), augalo audinys, susidarantis pažeistoje vietoje (įpjovoje, įtrūkime, auginio apatinėje dalyje) iš plonasienių parenchiminių ląstelių, kurios atsiranda dalijantis bet kurio gyvo audinio (brazdo, karnienos) ląstelėms. Kalius greitina augalo žaizdų gijimą, iš jo dažnai išauga pridėtinės šaknys ir pridėtiniai pumpurai.
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.