kalnãgūbris, ilgas siauras kalnuoto Žemės paviršiaus ruožas į priešingas puses nukreiptais šlaitais. Kalnagūbrio aukštis, ilgis ir plano forma priklauso nuo jį sudarančių uolienų ir kalnodaros procesų. Turi keterą (šlaitų susikirtimo vieta), kurios aukščiausios vietos vadinamos viršūnėmis, o įlinkiai tarp jų – balnakalniais. Keteros vietos, per kurias susisiekiama tarp slėnių, esančių abipus kalnagūbrio, vadinamos perėjomis.
Dauguma kalnagūbrių yra tektoninės kilmės – raukšliniai ir luistiniai; kiti – vulkaniniai, struktūriniai denudaciniai, arba kuestiniai. Keli kalnagūbriai su tarpukalnių slėniais ir plokščiakalniais gali sudaryti kalnyną.
2341
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.