Kamčiatkà (Камчатка), pusiasalis Rusijos azijinėje dalyje, tarp Ochotsko ir Beringo jūrų. Plotas 370 000 km2, ilgis 1200 km, didžiausias plotis 450 kilometrų. Rytiniame krante yra įlankų (Avačios įlanka, Kronokų, Kamčiatkos įlanka, Karagos įlanka). Vakariniai krantai pelkėti; pakrantėje pelkėta žemuma. Palei Kamčiatkos rytinius krantus tįso Kurilų-Kamčiatkos lovys; priklauso Ramiojo vandenyno Ugnies žiedui. Aktyvi seisminė zona.
Į rytus nuo jos išilgai pusiasalio ištįsęs Vidurinis kalnagūbris (didžiausias aukštis 3621 m, Ičios ugnikalnis). Rytinėje pakrantėje – Rytinis kalnagūbris (didžiausias aukštis 2485 metrai). Tarp kalnagūbrių – tektoninė įduba, Centrinė Kamčiatkos žemuma (aukštis 100–200 m); joje yra ugnikalnių: Kliučių ugnikalnis (aukštis 4750 m, aukščiausias Kamčiatkoje), Tolbačikas (3682 m), Šivelučas (3283 metrai). Iš viso Kamčiatkoje daugiau kaip 160 ugnikalnių, iš jų 28 veikiantys. Daug karštųjų mineralinių versmių; Kamčiatkos rytuose yra Geizerių slėnis. Vidurinis kalnagūbris susidaręs iš suraukšlėtų (kreidos pabaigoje–paleogeno pradžioje) viršutinės kreidos smiltainių, skalūnų ir paleozojaus metamorfinių uolienų. Pusiasalio rytinė dalis susidariusi iš kreidos ir kainozojaus smiltainių, skalūnų ir vulkaninių uolienų; iš veikiančių ugnikalnių veržiasi andezitinė lava.
Kamčiatkos pietrytinė pakrantė
Kamčiatkos vulkanizmo regionas – pasaulio paveldo vertybė (nuo 1996; Kamčiatkos ugnikalniai).
Kamčiatka (vaizdas iš palydovo)
Kronokų rezervatas
Vidutinių platumų vėsus, jūrinis klimatas, pietryčiuose – musoninis. Sausio vidutinė temperatūra pajūryje –14 °C, kalnuose žemiau –20 °C, liepos atitinkamai 11–14 °C ir mažesnė nei 10 °C. Kamčiatkos vakaruose ir šiaurėje per metus iškrinta 400–600 mm kritulių, pietryčiuose 1000–1200 milimetrų. Dažni rūkai. Stora sniego danga (1,5 metro). Viršūnėse sniegynai. Daugiau kaip 400 ledynų (bendras plotas 870 km2); didžiausi: Bogdanovičiaus (37 km2), Slunino (35 km2), Ermano (34 km2). Didžiausios upės: Kamčiatka, Avačia, Oziornaja. Didžiausias ežeras – Kronokų ežeras (plotas 245 km2). Kamčiatkos šiaurėje – tundra, kitur – beržynai, spygliuočių miškai. Kronokų rezervatas (nuo 1934). Didžiausias miestas Kamčiatkos Petropavlovskas.
1952 11 05 prie Kamčiatkos pietrytinių krantų įvyko vienas stipriausių pasaulyje žemės drebėjimų (magnitudė 9,0). Dėl kilusio cunamio (bangos pasiekė Havajus, Šiaurės ir Pietų Amerikos vakarines pakrantes), įvairiais duomenimis, žuvo nuo apie 2300 iki 4000 gyventojų (daugiausia, apie 1200, Paramuširo salos šiaurės rytuose esančiame Severo-Kurilske); iki 20 a. 10 dešimtmečio aukų skaičius nebuvo skelbtas.
2025 07 30 prie Kamčiatkos krantų įvyko žemės drebėjimas (magnitudė 8,8; vienas stipriausių regione ir pasaulyje; epicentras apie 160 km į pietryčius nuo Kamčiatkos Petropavlovsko, Kurilų-Kamčiatkos lovio zonoje), kuris sukėlė nedidelių cunamio bangų seriją; bangos pasiekė Kurilų salų, Sachalino, Japonijos, Filipinų, Havajų pakrantes (suveikus ankstyvojo įspėjimo sistemai gyventojai buvo evakuoti). Po žemės drebėjimo pusiasalyje suaktyvėjo Kliučių ugnikalnis (veržėsi nuo 2025 04), išsiveržė Krašennikovo ugnikalnis (paskutinį kartą veržėsi apie 1550).
Geizerių slėnis
Kamčiatkos kraštovaizdis
Tolbačiko ugnikalnio išsiveržimas