Kamčiãtkos krãštas (Камчатский край, Kamčiatskij kraj) yra Rusijos rytuose, prie Ochotsko, Beringo jūrų ir Ramiojo vandenyno. Plotas 472 300 km2. 288 947 gyventojai (2024); gyvena rusai (78,43 %, 2010), ukrainiečiai (3,57 %), koriakai (2,06 %), itelmenai, totoriai, mordviai, evenai, čiukčiai, aleutai ir kiti. Centras – Kamčiatkos Petropavlovskas (163 152 gyventojai, 2024); kiti didžiausi miestai (tūkstančiais gyventojų, 2024): Jelizovo (36,3), Viliučinskas (22,4). Miesto gyventojų 79,1 % (2022). Kamčiatkos kraštas suskirstytas į 11 rajonų ir 3 miesto apygardas. Kraštui priklauso Koriakų apygarda (apima 4 rajonus ir 1 miesto apygardą). Kamčiatkos kraštas įkurtas 2007, sujungus Kamčiatkos sritį ir Koriakų apygardą.
Kamčiatkos krašto didžioji dalis yra Kamčiatkos pusiasalyje. Kraštui priklauso Karagos sala, Komandoro salos. Krašto šiaurės rytuose yra Koriakų kalnyno dalis, šiaurės vakaruose – Kolymos kalnyno pakraštys, šiaurėje – Penžinos kalnagūbris (jis skiria Penžinos ir Parapolio pelkėtus slėnius). Klimatas Kamčiatkos krašto šiaurėje – subarktinis jūrinis, pietuose – vidutinių platumų jūrinis. Krašto šiaurėje daugiametis įšalas, tundra, piečiau miškatundrė, spygliuočių miškai, beržynai.
Prie Paužetkos upės yra geoterminė elektrinė. Žuvų pramonė sudaro apie 60 % krašto bendrosios pramonės produkcijos (apie 80 % produkcijos eksportuojama). Žvejojama daugiausia silkės, menkės, plekšnės, jūriniai ešeriai, lašišinės žuvys; vakarinėje pakrantėje gaudomi krabai. Krašte veikia miško ruošos, medienos apdirbimo, siuvimo, avalynės, statybinių medžiagų pramonės įmonės, gaminami žvejybos tinklai, remontuojami laivai. Žemės ūkio naudmenos užima apie 0,1% Kamčiatkos krašto teritorijos. Kamčiatkos ir Avačios upių slėniuose auginamos bulvės ir daržovės. Šiek tiek veisiama galvijų, kiaulių, naminių paukščių. Krašto šiaurėje – elnininkystė. Žvėrininkystė. Medžiojama šiauriniai jūrų lokiai, sabalai, mėlynosios poliarinės lapės, sabalai, šermuonėliai, audinės, baltieji kiškiai. Laivuojama Kamčiatkos upė. Jūrų didžiausi uostai: Kamčiatkos Petropavlovskas, Ust-Kamčiatskas. Paratunkos balneologijos ir purvo terapijos, Načikų balneologijos kurortai.
Kamčiatkos krašto kraštovaizdis
Istorija
Kamčiatkos pusiasalį 1658 atrado Sibiro kazokai, 1697–99 užėmė Rusija ir 18 a. pradėjo kolonizuoti; pusiasalis ėmė virsti tremties vieta. 1725–30 jį tyrinėjo V. Beringo vadovaujama ekspedicija. 1741 V. Beringas atrado Komandoro salas. 19 a. dėl rusų kolonizacijos ir atneštų ligų vietos gyventojai (koriakai, evenai, čiukčiai, itelmenai, aleutai) tapo nacionaline mažuma. 1922 krašte įsigalėjo sovietų valdžia. Iki 6 dešimtmečio čia veikė daug koncentracijos stovyklų. Kaliniai ir tremtiniai daugiausia dirbo žuvų ir miškų ūkiuose, kasybos pramonėje.
Kamčiatkos sritis