kamparas

kamparas

kaparas (lot. camphora < arab. kafur), 1,7,7‑trimetilbiciklo[2.2.1]heptan‑2‑ònas, 2‑bornanònas, (O=)C₇H₇(CH₃)₃, biciklinio terpeno kamfano darinys; ketonas, turintis 2 asimetrinius anglies atomus. Savito kvapo kristalinė medžiaga. Molekulinė masė 152,23. Pakaitintas iki lydymosi temperatūros (178,5 °C) sublimuoja. Yra 2 enantiomerai: (+)‑kamparas ir (–)‑kamparas: lydymosi temperatūra 178,2–178,6 °C, virimo temperatūra 207,4–209,1 °C, tankis 992 kg/m³. Jų mišinys – racematas – optiškai neaktyvus (jo lydymosi temperatūra 178–178,5 °C). Gerai tirpsta organiniuose tirpikliuose, koncentruotose neorganinėse rūgštyse, blogai – vandenyje. Distiliuojamas vandens garais, florescuoja ultravioletinėje šviesoje, su fenoliu, mentoliu, cimenu sudaro eutektinius mišinius. Būdingos ketonų cheminės savybės, bet nereaguoja su NaHSO₃. Oksiduojamas azoto rūgštimi virsta kamparo rūgštimi, reaguodamas su halogenais – 3‑halogenkamparu. Gamtoje kamparas randamas (+)‑kamparo pavidalo: jo yra kamparinio cinamono lapuose, šaknyse ir medienoje, šiek tiek karčiojo kiečio, vaistinio šalavijo, kvapiojo baziliko eteriniame aliejuje.

Kamparas išskiriamas iš sibirinio kėnio eterinio aliejaus, kuriame jo yra apie 40 %, arba sintetinamas iš α‑pineno (terpentino sudedamoji dalis). Naudojamas kaip plastifikatorius (pvz., gaminant celiulioidą), bedūmio parako flegmatizatorius, žaliava 3‑bromkamparui (vaistas) gaminti, vabzdžius atbaidanti medžiaga. Medicinoje naudojamas kamparo eterinis aliejus (kamparo tirpalas aliejuje, dažniausiai saulėgrąžų): įtrinant į odą raumenų skausmui malšinti, suleidžiant po oda – širdies darbui ir kvėpavimui stiprinti bei kraujotakai gerinti, sergant infekcinėmis ligomis – kaip antiseptikas.