Kanãdos knas. 1897 Kanadoje nufilmuotas pirmasis filmas. 1900 įsteigta kino bendrovė Canadian Bioscope trumpiems pažintiniams filmams apie šalį kurti. 1913 sukurtas pirmasis vaidybinis filmas Ivandželina (Evangeline, pagal H. W. Longfellow, režisieriai W. H. Cavanaugh, E. P. Sullivanas). 1922 dokumentinį filmą Nanukas iš Šiaurės (Nanook of the North) sukūrė Jungtinių Amerikos Valstijų režisierius R. J. Flaherty. 3 dešimtmetyje per metus buvo sukuriama apie 10 vaidybinių filmų, kronikinius dokumentinius filmus kūrė bendrovė Associated Screen News of Montréal (veikė 1921–58). 1930 sukurtas pirmasis garsinis filmas Vikingas (režisieriai V. Frissellis, G. Melfordas, 1877–1961). Dokumentinio kino raidą paskatino 1938–45 Kanadoje dirbęs anglų prodiuseris ir režisierius J. Griersonas. 1938 Otavoje jis su kitais įsteigė Nacionalinę filmų tarybą (nuo 1956 veikia Montréalyje), kuri padėjo debiutuoti daugeliui Kanados kino režisierių. J. Griersono kvietimu Kanadoje per II pasaulinį karą dokumentinius filmus kūrė anglų režisieriai S. Leggas (1910–88), N. McLarenas, R. Spottiswoode’as (1913–70), olandų režisierius J. Ivensas. 1943 režisierius N. McLarenas prie Nacionalinės filmų tarybos įsteigė Animacinio kino skyrių. 6–7 dešimtmetyje dokumentiniame kine išryškėjo realistinė probleminė kryptis. Iš vaidybinių filmų svarbesni buvo Niekas nepamojo atsisveikindamas (Nobody Waved Good-bye 1964, režisierius D. Owenas, 1931–2016) ir Laimingas Leopoldo Z. gyvenimas (La Vie heureuse de Léopold Z. 1965, režisierius G. Carle’is, 1928–2009). 7 dešimtmetyje paplito pigūs, rankine kino kamera nufilmuoti vaidybiniai filmai, jiems atsirasti turėjo įtakos prancūzų kino Naujoji banga. Daugelis šių filmų kūrėjai buvo studentai arba debiutuojantys režisieriai. 7–8 dešimtmetyje dokumentinių filmų apie Kanados gamtą, pirmuosius geografinius atradimus, indėnų gyvenimo sąlygas sukūrė režisieriai P. Perrault (1927–99), A. Lamothe’as (1928–2013), A. Kingas (1930–2009). 1967 Otavoje įsteigus Kanados kino plėtros korporaciją vaidybiniai filmai pradėti kurti reguliariau. Išgarsėjo režisieriaus C. Jutra filmas vaikystės tema Mano dėdė Antuanas (Mon oncle Antoine 1971) ir režisieriaus T. Kotcheffo (g. 1931) socialinės tematikos filmas Dadžio Kravico mokymosi metai (The Apprenticeship of Duddy Kravitz 1974, pagal M. Richlerį). Režisieriaus J.-C. Labrecque’o filmuose (Grobuoniai / Les Vautours 1974) keliamos istorinės atminties, ekologinės problemos. Režisieriaus G. Carle’io filme Tikroji Bernadetės prigimtis (La Vraie nature de Bernadette 1972) rodomas atgyvenusių papročių ir modernėjančios gyvensenos konfliktas, daugelyje šio režisieriaus filmų (Angelas ir moteris / L’Ange et la Femme 1977) visuomenė vaizduojama iš moters pozicijų. Sukurta literatūros kūrinių ekranizacijų (Plufų šeima / Les Plouffe 1981, pagal R. Lemeliną, režisierius G. Carle’is), socialinių ir politinių satyrų (Jėzus iš Montréalio / Jésus de Montréal 1989, Barbarų įsiveržimai / Les Invasions barbares 2003, abiejų režisierius D. Arcand’as), psichologinių filmų (Ana Trister / Anne Trister 1986, Emporte-moi 1999, režisierė L. Pool, g. 1950, Paslėptas mėnulio veidas / La Face cachée de la lune 2003, režisierius R. Lepage’as), avangardistinių filmų (režisieriai M. Snow, g. 1929, J. Wielandas, 1931–98, J.-P. Lefebvre’as, g. 1941). Režisieriaus D. Cronenbergo mokslinės fantastikos, siaubo filmuose, trileriuose (Musė / The Fly 1986, Autokatastrofa / Crash 1996, Egzistencija / eXistenZ 1999, Smurto istorija / A History of Violence 2005) tyrinėjama žmogaus tapatybės problema, tamsioji jo prigimties pusė. Režisierės D. Mehtos (g. 1950) realististinių filmų trilogijoje (Ugnis / Fire 1996, Žemė / Earth 1998, Vanduo / Water 2005) keliamos Indijos moterų beteisiškumo, kastų, religinių prietarų problemos. Armėnų kilmės režisieriaus A. Egoyano autoanalitiniuose filmuose (Felicijos kelionė / Felicia’s Journey 1999, Kur glūdi tiesa / Where The Truth Lies 2005, pagal R. Holmesą) gilinamasi į žmogaus prigimtį. 2002 jis sukūrė filmą Araratas apie 20 a. pradžios armėnų tautos genocidą. Žymiausi Kanados animacinio kino režisieriai – F. Backas, P. Driessenas (g. 1940), Co Hoedemanas (g. 1940) ir N. McLarenas; jis kūrė abstrakčius animacinius filmus (Kaimynai / Neighbors 1952), išplėtojo tapybos ant celiulioido juostos būdą. Kai kurie Kanados režisieriai (A. Hilleris, 1923–2016, N. Jewisonas, g. 1926, S. Narrizano, 1927–2011, S. J. Furie, g. 1933, J. Cameronas) daugiausia dirba Jungtinėse Amerikos Valstijose, Didžiojoje Britanijoje. Žymesni aktoriai: C. Dewhurst (1924–91), G. Pelletier (1925–2018), M. Lepage, Ch. Plummeris (abu g. 1929), M. Mercure (1930–2020), J. Lapointe’as (g. 1935), G. Bujold (g. 1942), M. Lanctôt (g. 1947), C. Laure (g. 1948), M. Tifo (g. 1949), L. Bluteau (g. 1957). Kino meno mokoma Kingstono karališkajame universitete (nuo 1956), Toronto universitete (nuo 1975), Kanados filmų centre Toronte (nuo 1988), privačiose mokyklose. Veikia Kanados kino ir televizijos akademija Otavoje (nuo 1979). Rengiami tarptautiniai kino festivaliai Toronte (nuo 1975), Montréalyje (nuo 1976), Vancouveryje (nuo 1980), animacinio kino tarptautinis festivalis Otavoje (įsteigtas 1975).
L: T. Magder Canada’s Hollywood: The Canadian State and Feature Films Toronto 1993; C. E. Gittings Canadian National Cinema 2002; One Hundred Years of Canadian Cinema Toronto 2004.
Kanados kultūra
Kanados konstitucinė santvarka