kanauninkas

kanauniñkas (lot. canonicus < gr. kanōn – taisyklė), katalikų ir anglikonų aukštesnysis dvasininkas. Pagal rangą žemesnis už vyskupą. Katalikų kanauninką Apaštalų Sosto pavedimu, vadovaudamasis Kanonų teisės kodeksu, skiria vyskupas ordinaras. Jis t. p. parenka ir skiriamuosius ženklus; kanauninkas dėvi sutaną raudonais apvadais, per iškilmes (in choro) – roketą ir mantaletą, ant krūtinės nešioja kapitulos kryžių (distinctorium) ir mūvi žiedą, iki Vatikano II susirinkimo (1962–65) per išskirtines iškilmes dar dėvėdavo kapą su valkstimi (vadinamoji cappa caudata). Pagrindinė pareiga – bendrai melstis katedroje giedant ar recituojant Liturgines valandas, organizuoti ir palaikyti vyskupo atliekamos liturgijos iškilmingumą; t. p. vyskupas kanauninkui gali skirti išskirtines užduotis. Kanauninko institucija atsirado 4 amžiuje. Kanauninkų susirinkimas, arba kolegija, vadinamas kapitula.

2709