Krapiva Kandrat (bltr. Кандрат Крапіва; Kandratas Krapivà), tikr. Atrachovič (bltr. Атрахoвіч) 1896 03 05Nizok (Minsko sr.) 1991 01 07Minskas, baltarusių rašytojas. Baltarusijos mokslų akademijos narys (1950). Filol. m. dr. (1953). Dalyvavo I pasauliniame ir SSRS–Suomijos kare. 1930 baigė Baltarusijos valstybinį universitetą, dirbo įvairių leidinių redakcijose, 1947–52 – Kalbos ir literatūros institute. 1952–56 Kalbotyros instituto direktorius. 1956–82 Baltarusijos mokslų akademijos viceprezidentas. Parašė satyrinių, humoristinių eilėraščių ir pasakėčių (rinkinys Pasakėčios / Bajki 1927), apsakymų (rinkiniai Žmonės – kaimynai / Ljudzi-susedzi 1928, Gyvi reiškiniai / Žyvyja prajavy 1930, Juokas ir pyktis / Smech i gneŭ 1946). Satyrinėse komedijose vaizdavo karjerizmą, konformizmą, biurokratizmą (Kas juokiasi paskutinis / Chto smjaecca apošnim 1939, lietuvių kalba pastatyta 1954), pokario kaimo problemas (Mielas žmogus / Mily čalavek 1945, Gieda vieversiai / Pjajuc′ žavaranki 1950, lietuvių kalba pastatyta 1952), išjuokė miesčioniškumą (Nemirtingumo vartai / Brama neŭmiručasci 1973). Kūrybai būdinga kandi ironija, grubokas liaudiškas humoras, sarkazmas. Parašė dramų (Žmonės ir velniai / Ljudzi i d′jably 1958), literatūros kritikos straipsnių, prisidėjo rengiant rusų–baltarusių kalbų žodynus.
176
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.