kanjònas (isp. cañón – vamzdis, tarpeklis), tarpẽklis, gilus ir palyginti siauras upės slėnis stačiais šlaitais ir plokščiu dugnu, kurį dažniausiai visą užima upės vaga. Kanjonai būdingi plynaukštėms; susidaro dėl intensyvios gilinamosios erozijos horizontaliuose nuosėdinių ir vulkaninių uolienų sluoksniuose arba tektoniniuose plyšiuose, sprūdžiuose. Daug kanjonų yra Didžiajame Baseine (Jungtinės Amerikos Valstijos); didžiausias – Didysis kanjonas Kolorado upės slėnyje (ilgis 446 km, gylis iki 1800 m). Panašaus ilgio ir gylio yra Tis Isato kanjonas Afrikoje, Mėlynojo Nilo slėnyje. Gilių kanjonų yra Zambezės slėnyje: Karibos, Mupato, Kabora Basos. Jūrų ir vandenynų dugne yra povandeninių kanjonų.
Avakaso kanjonas (Kipras)
2795
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.