karaòkė (jap. tuščias orkestras), muzikavimo būdas, atsiradęs 20 a. 9 dešimtmetyje Japonijoje. Dainuojama arba grojama pritariant orkestro arba ansamblio garso įrašui. Garsas įrašomas vadinamuoju minus vienas (angl. minus one) metodu, solo partiją gali atlikti ir neprofesionalūs dainininkai. Taikoma sintezatoriaus arba kompiuterio sudėtinga sistema, kuri gali koreguoti atlikimo klaidas, balso tembrą, stiprumą. 20 a. 10 dešimtmetyje karaokė paplito Amerikos, Azijos, Europos šalyse (ir Lietuvoje).
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.