Kardinolų kolegija

Kardinõlų kolègija (lot. Collegium Cardinalium), Katalikų Bažnyčios institucija, kardinolų visuma.

Mirus popiežiui konklavoje renka naują popiežių; tarp konklavų neatlieka jokių valdymo funkcijų. Kardinolų kolegijos teisės ir pareigos apibrėžtos Kanonų teisės kodekse (1983, lietuvių kalba 2012). Kolegijai vadovauja kolegijos išrinktas ir popiežiaus patvirtintas kardinolas dekanas (jam nesant – subdekanas), bet teisiškai kitų kardinolų atžvilgiu jis neturi jokios valdžios. Rinkimų teisę turi kardinolai iki 80 metų.

Istorija

Pirmoji Kardinolų kolegija (Sacrum Collegium) sudaryta 1150; popiežius Sikstas V (1585–90) išplėtė kolegiją iki 70 kardinolų. 1831–46 iš 75 naujai išrinktų kardinolų 69 buvo italai. Valdant popiežiui Grigaliui XVI Kardinolų kolegija papildyta Prancūzijos, Portugalijos, Austrijos, Belgijos ir Anglijos, vėliau – ir kitų Europos šalių atstovais. Popiežius Jonas XXIII kolegiją išplėtė iki 90, įtraukė kardinolų iš Afrikos, Amerikos ir Azijos. Vėliau kiti popiežiai tą skaičių dar didino; 2005 buvo 135 kardinolai, 2012 – 213 kardinolų, iš jų 125 iki 80 metų amžiaus, 2020 – 219 kardinolų, iš jų 120 iki 80 metų amžiaus.

193