Jäger Karl (Karlas Jgeris) 1888 09 20Schaffhausen (Šveicarija) 1959 06 22Hohenasperg (Badenas‑Viurtenbergas), nacių Vokietijos veikėjas, 1941 07 02–1943 09 15 Lietuvos generalinės srities saugumo policijos ir SD vadas.
Išsilavinimas ir veikla Vokietijoje
Mokėsi prekybos ir amatų mokykloje, Waldkirche (Badenas‑Viurtenbergas) – konservatorijoje. I pasauliniame kare dalyvavo kaip eilinis kareivis, apdovanotas II ir I laipsnio Geležiniais Kryžiais. Po karo dirbo techniku, vėliau užsiėmė komercija, tapo muzikos instrumentų fabriko bendraturčiu. Vadinamojo Juodojo reichsvero narys. 1923 03 įstojo į Nacionalsocialistų partiją. Beveik po dešimties metų, 1932 03 15, įstojo į SS, 1934 04 20 gavo pirmą SS karininko – SS unteršturmfiurerio – laipsnį, 1935 09 15 pakeltas iki SS oberšturmfiurerio. Nuo 1935 tarnavo Ludwigsburge ir Ravensburge SS padalinio vadovu. 1936 09 13 tapo SS hauptšturmfiureriu, 1937 09 12 – SS šturmbanfiureriu. Nuo 1938 SD viršininkas Münsteryje, nuo 09 11 – SS oberšturmbanfiureris. Dalyvavo užimant Beniliukso šalis, trumpai tarnavo Olandijoje. 1940 09 01 buvo paskutinį kartą paaukštintas – iki SS štandartenfiurerio. Policijos pulkininko laipsnis jam niekada nebuvo suteiktas – dauguma SD karininkų turėjo tik SS laipsnius.
Karl Jäger
Veikla Lietuvoje
Atvyko į Kauną 1941 06 29, po kelių dienų buvimo Panevėžyje, kartu su savo vadovaujamu A operatyvinės grupės 3 operatyviniu būriu (Einsatzkommando 3/A) – vokiečiai valdžią Kaune galutinai paėmė į savo rankas. 1941 07 02–1943 09 15 Lietuvos generalinės srities saugumo policijos ir SD vadas, iki 1942 11 – ir A operatyvinės grupės 3 operatyvinio būrio vadas. Atsakingas už Lietuvos žydų žudynes, kurias vykdė jam pavaldus Joachimo Hamanno skrajojantis būrys, talkininkaujant Lietuvos saugumo policijai ir Tautinio darbo apsaugos batalionui (policijos batalionai). Išliko kai kurios Vyriausiajai Reicho saugumo valdybai Berlyne siųstos išsamios K. Jägerio ataskaitos apie žudynes. Viena jų – detali 3/A operatyvinio būrio veiklos ataskaita, dar žinoma kaip 1941 12 01 Jėgerio ataskaita, kurioje rašoma, kad išskyrus mažus getus Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose Lietuvoje žydų nebeliko. Kitoje, 1942 02 09 ataskaitoje K. Jägeris pateikia Einsatzkommando 3/A aukų skaičių: 136 421 žydas, 1064 komunistai, 653 psichiškai neįgalūs asmenys, 134 kiti asmenys; iš viso 138 272 asmenys, tarp jų – 55 556 moterys ir 34 464 vaikai (ataskaitos vertintinos kritiškai – kaip parašytos karjeros siekiančio pavaldinio savo viršininkams Berlyne).
Ilgainiui didėjant vokiečių saugumo policijos ir SD nepasitikėjimui Lietuvių saugumo policija K. Jägeris ketino visiškai ją likviduoti – 1942 09 03 jis pareikalavo, kad visų lietuvių saugumo kalinių bylos baigus tardymą ir paskyrus bausmę būtų perduotos tvirtinti jam arba jo įstaigos II F skyriui, kuris visada skirdavo didesnę bausmę. Lietuvių saugumo policijos skyriaus prie vokiečių saugumo policijos ir SD vado Lietuvoje viršininkas Stasys Čenkus 1943 08 27 raštu kreipėsi į vokiečių saugumo policijos ir SD vadą su prašymu šios tarnybos, būtinos kovoje su bendru priešu – bolševizmu, – nelikviduoti.
Veikla karo pabaigoje ir po karo
Dėl savo būdo minkštumo, ypač pasireiškusio akcijose prieš žydus ir kovose su sovietiniais partizanais K. Jägeris, netiko einamoms pareigoms ir 1943 09 15 buvo atleistas iš užimamų pareigų (teigiama, kad jam pakriko nervai ir buvo išsiųstas gydytis). 1942 jo sūnus žuvo Rytų fronte. 1943 pabaigoje K. Jägeris grįžo į Vokietiją. Laikinai pabuvęs rezerve, 1944 05 24 tapo komisariniu policijos prezidentu Reichenberge (Sudetai). Po karo, nepakeitęs pavardės, dirbo žemės ūkyje. Tik praėjus keturiolikai metų buvo atpažintas, 1959 06 vokiečių policijos suimtas ir apklausiamas. Pasikorė kalėjimo kameroje. Likus 6 dienoms iki mirties, 1959 06 15, K. Jägeris spėjo duoti tardytojams parodymus apie Vyriausiojoje Reicho saugumo valdyboje 1941 06 17 įvykusį pasitarimą, kurio metu sukonkretintos SS operatyvinių grupių bei saugumo policijos ir SD vadų funkcijos per būsimą karą Rytuose.
Veiklos vertinimas
Vokiečių istorikas Hansas-Heinrichas Wilhelmas įvardijo K. Jägerį kaip tikėtinai produktyviausią masinį žudiką naujausiojoje istorijoje. Pats kaltinamasis priešmirtiniame laiške, adresuotame jį apklausiantiems tardytojams, rašė esą niekada nepripažinęs teisingais žydų šaudymų, karo metu buvęs paskirtas į pareigas prieš savo įsitikinimus, niekada neliepęs šaudyti žydų ir vykdyti egzekucijų, t. y. neįvykdęs jokio nusikaltimo. 1997 Simono Wiesenthalio centras 60 laikraščių 27 šalyse paskelbė po Antrojo pasaulinio karo Šveicarijos bankuose paslėptų vokiečių sąskaitų sąrašą; tarp sąskaitų savininkų (indėlininkų) paminėtas ir K. Jägeris.
L: H.-H. Wilhelm Rassenpolitik und Kriegsführung. Sicherheitspolizei und Wehrmacht in Polen und in der Sowjetunion 1939–1942 Passau 1991; T. Szarota U progu zagłady. Zajścia antyżydowskie i pogromy w okupowanej Europie Warszawa 2000.
458