Jaspers Karl (Karlas Jãspersas) 1883 02 23Oldenburg 1969 02 26Bazelis, vokiečių filosofas, psichiatras. Vienas žymiausių egzistencijos filosofijos atstovų. Habil. dr. (1913).
Išsilavinimas ir pedagoginė veikla
1901–03 studijavo teisę, 1903–09 mediciną Berlyno, Göttingeno, Heidelbergo universitetuose. Nuo 1916 Heidelbergo universitete dėstė psichologiją, 1920–48 – filosofiją (1937–45 nacių režimo laikotarpiu uždrausta dėstyti), 1948–61 filosofiją Bazelio universitete.
Idėjinės ištakos
K. Jasperso psichologijos veikalų Bendroji psichopatologija (Allgemeine Psychopathologie 1913) ir Pasaulėžiūrų psichologija (Die Psychologie der Weltanschauungen 1919) metodologijai įtakos turėjo E. Husserlio fenomenologija, W. Dilthey hermeneutika, M. Weberio socialinės teorijos. K. Jasperso filosofija pagrįsta I. Kanto reiškinio ir daikto savaime ontologinės perskyros egzistencine interpretacija.
Egzistencijos filosofija
Veikale Filosofija (Philosophie 3 t. 1932) analizavo mąstymo ir pažinimo rūšis. Egzistencijos raišką pasaulyje aprašė savasties, valios, laisvės, komunikacijos, istoriškumo, ribinių situacijų (kančios, kovos, meilės, mirties) kategorijomis. Egzistencinė komunikacija leidžia puoselėti savąją egzistenciją, patikrinti savo mąstymo teisingumą, išgyventi transcendentinę tikrovę. Istoriškumas apima atskirybės nepakartojamumą ir kartu jos dalyvavimą visa aprėpiančioje istorinėje visumoje, kaip komunikacinėje erdvėje. Ribinėse situacijose žmogaus egzistencija pasireiškia esmingiausiai. K. Jaspersas pateikė vadinamojo transcendavimo (vok. Transzendierung), kaip judesio, atliekamo mąstymo ir buvimo sintezės būdu, sampratą. Gamtos ir kultūros objektus laikė galimais transcendencijos šifrais – esiniais, per kuriuos gali pasireikšti transcendencija.
Karl Jaspers
Filosofinė logika
K. Jaspersas idėjas toliau plėtojo filosofinės logikos veikaluose Protas ir egzistencija (Vernunft und Existenz 1935), Egzistencijos filosofija (1938), Apie tiesą (Von der Wahrheit 1947). Esmine egzistencijos apibrėžtimi K. Jaspersas laikė protą. Aprašė logikos struktūrinių elementų (mąstymo, tiesos, minties išraiškų) raišką egzistencijoje, ieškojo jų ontologinių ištakų. Filosofinės logikos pagrindinė sąvoka yra aprėptis – žmogaus ir esinių nesuobjektinamas buvimas, transcendentiškas objektyviai reiškinių visumai. Mąstymo tikslas yra peržengiant objektyvumą suvokti aprėptį kaip tikroviškiausią pasaulio sluoksnį. Galiausiai K. Jaspersas mąstymą tapatino su filosofiniu tikėjimu (Filosofinis tikėjimas / Der philosophische Glaube 1948).
Istorijos filosofija
Istorijos filosofijoje sukūrė ašinio laiko (800–200 metai prieš Kristų) koncepciją – tai istorijos atsiradimas susiformavus racionaliam, reflektuojančiam savo padėtį pasaulyje, suvokiančiam transcendentinį būties pagrindą žmogaus tipui, egzistuojančiam iki šiol (Apie istorijos šaltinius ir tikslą / Vom Ursprung und Ziel der Geschichte 1949). Filosofijos istorijos pagrindu laikė filosofijos klasikų egzistenciją, išreikštą antlaikinių teorinių vertybių kūrimu.
Filosofijos istoriografija
Filosofijos istoriografijoje siūlė taikyti egzistenciniu supratimu ir transcendencijos išgyvenimu pagrįstą filosofinių tekstų interpretacijos metodą, suprantamą kaip egzistencinę praktiką (Nietzsche 1936, Didieji filosofai / Die grossen Philosophen 3 t. 1957–64).
Politinė ir socialinė filosofija
Politinėje ir socialinėje filosofijoje laikėsi liberalizmo nuostatų (Kaltės klausimas / Die Schuldfrage 1946, Kur eina VFR? / Wohin treibt die Bundesrepublik? 1966).
Kiti veikalai
Parašė civilizacijos ir kultūros problematikos veikalų (Dabarties dvasinė situacija / Die geistige Situation der Zeit 1931, Apie europietiškąją dvasią / Von europäischen Geist 1947). Lietuvių kalba 1998 išleistas Filosofijos įvadas (Einführung in die Philosophie 1950).
L: A. Šliogeris Žmogaus pasaulis ir egzistencinis mąstymas Vilnius 1985; J. Girnius Laisvė ir būtis: Karl Jaspers egzistencinė metafizika / Raštai t. 1 Vilnius 1991.
742