karmelitės

karmeltės, Karmelčių òrdinas (lot. Ordo Carmelitarum, O. Carm.), katalikių vienuolių ordinas; to ordino vienuolės. Karmelitų ordino atšaka. Popiežiaus teisių ordinas (1452 patvirtino popiežius Mikalojus V). Vadovaujasi Alberto Jeruzaliečio regula. Kontempliatyviosios vienuolės laikosi griežtos askezės. Karmeličių abitas – odiniu diržu sujuosiama ruda tunika ir škaplierus, balta binda ir juodas nuometas. Įkūrė 1452 karmelitų ordino generolas J. Sorethas. Pirmieji vienuolynai įsteigti Vokietijoje (1453 – Gelderne, 1455 – Nieukerke, dabar Šiaurės Reino-Vestfalijos žemė), vėliau – Belgijoje, Olandijoje, Ispanijoje ir kitose šalyse. 1562 Teresė Avilietė ordiną reformavo, atskilo basųjų karmeličių šaka. Dėl 16 a. kilusios reformacijos ir 1789–94 Prancūzijos revoliucijos daugelis karmeličių vienuolynų buvo uždaryti. 19 a. pradėjo kurtis karmeličių kongregacijos ir institutai; jų seserys dirba sielovadinį darbą ligoninėse, prieglaudose, mokyklose. Žymi karmelitė – šv. Marija Magdalena de Pazzi (1566–1607). 2021 pasaulyje buvo apie 2070 narių.