karniena

karnena, floemà, sudėtingas induočių augalų apytakinis audinys, kuriuo organinių medžiagų tirpalai patenka į visus augalo organus. Iš prokambio susidariusi karniena vadinama pirmine ir skirstoma į ankstyvąją karnieną (protofloemą) ir vėlyvąją karnieną (metafloemą), iš brazdo susidariusi karniena vadinama antrine karniena arba luobu. Susidarius vėlyvajai karnienai protofloemos rėtiniai indai susiploja, jų turinys apmiršta. Vienų augalų karniena būna tik į išorę, kitų – į išorę ir į vidų nuo medienos. Karnieną sudaro laidieji elementai, plaušai (ramstiniai elementai), kambiformo ląstelės ir parenchima. Visos šios karnienos dalys, išskyrus plaušus, vadinamos leptomu. Kai kurių augalų karnienoje yra pientakių (pvz., kaučiukmedžio) ir sakotakių (pvz., spygliuočių medžių). Karnienos laidieji elementai (leptoidai) – rėtiniai indai ir lydimosios ląstelės – dalyvauja išnešiojant organines medžiagas. Karnienos plaušų ląstelės storasienės, mažo spindžio. Jos sutvirtina augalą. Karnienos parenchimoje kaupiasi atsarginės maisto, rauginės medžiagos, dervos, kalcio oksalato kristalai.

1316

-metafloema; -protofloema