Karpãtų konveñcija (angl. The Carpathian Convention), Karpãtų aplinkõs apsaugõs ir tvaraũs výstymosi konveñcija (angl. Framework Convention on the Protection and Sustainable Development of the Carpathians), susitarimas dėl Karpatų aplinkos apsaugos ir tvaraus vystymosi. Pasirašyta 2003 05 22 Kijeve, įsigaliojo 2006 01 04. Ši konvencija yra pagrindinė septynių Karpatų šalių – Lenkijos, Čekijos, Slovakijos, Vengrijos, Ukrainos, Rumunijos ir Serbijos – tarpvyriausybinio bendradarbiavimo priemonė.
Pagrindinis Karpatų konvencijos tikslas – vykdyti visapusišką politiką ir gerinti šalių bendradarbiavimą, kad būtų užtikrinta šio regiono apsauga ir tvarus vystymasis, siekiant pagerinti gyvenimo kokybę, stiprinant vietos ekonomikas bei bendruomenes ir apsaugant gamtos vertybes bei kultūrinį paveldą. Konvencija sukuria visų suinteresuotų šalių dialogo galimybę – nuo vietos bendruomenių ir įvairių nevyriausybinių organizacijų iki regioninių ir nacionalinių vyriausybių, Europos Sąjungos ir Jungtinių Tautų institucijų.
Karpatai
Struktūra
Konvencijos Šalių susirinkimas yra pagrindinė sprendimus priimanti institucija, kurioje atstovaujamos visos Konvencijos šalys. Eiliniai susirinkimai paprastai vyksta kas trejus metus. Šalių susirinkimas atsakingas už protokolų ir Konvencijos pakeitimų priėmimą ir už pagalbinių Konvencijos organų įsteigimą. Jis nustato politinę kryptį, sprendžia dėl Konvencijos darbo programos ir biudžeto, prižiūri ir remia Konvencijos bei jos protokolų įgyvendinimą.
Pagalbinės Konvencijos institucijos – Karpatų konvencijos įgyvendinimo komitetas ir teminės darbo grupės. Šių institucijų paskirtis – teikti Šalių susirinkimui techninę informaciją ir patarimus konkrečiais klausimais. Sekretoriatas yra atsakingas už Konvencijos darbo programos koordinavimą ir padeda plėtoti bei įgyvendinti projektus, užtikrina komunikaciją ir keitimąsi informacija, rengia Konvencijos ataskaitas Šalių susirinkimui, atstovauja organizacijai plėtojant išorės santykius ir koordinuoja veiklą su kitomis tarptautinėmis institucijomis.
Veikla
Konvencijos įgyvendinimo veiklos apima naujų bendradarbiavimo protokolų kūrimą, strateginės partnerystės užmezgimą, strateginių projektų ir iniciatyvų įgyvendinimą Karpatuose ir už jų ribų.
Pirmasis Šalių susirinkimas 2006 12 įsteigė Karpatų saugomų teritorijų tinklą ir sukūrė Karpatų kalnų saugomų teritorijų sistemą. Jos valdymo komitetą sudaro kiekvienos Konvencijos šalies paskirti centrai, kurie ypač remia ir plėtoja veiklą Karpatų biologinės įvairovės protokolui įgyvendinti.
Slovakijai pasiūlius 2004 02 pasaulinės pelkių dienos proga buvo įsteigta Karpatų pelkių iniciatyva. Ši regioninė programa veikia pagal Ramsaro konvenciją ir kartu yra Karpatų konvencijos darbo dalis, skirta Karpatų regiono pelkių išsaugojimui ir protingam panaudojimui. Įgyvendinanti institucija yra valdyba, sudaryta iš Karpatų konvencijos šalių deleguotų nacionalinių centrų.
1163