Káršuvos žemumà, limnoglacialinės kilmės lyguma Nemuno žemupio dešiniajeme krante, tarp Dubysos (rytuose) ir Jūros (vakaruose).
Šiaurėje nusitęsia iki Žemaičių aukštumos papėdės, bet ryškiau ją riboja Šaltuona. Vakarinė dalis yra 50 m aukščio, rytinė – 70 m, kai kur ir aukštesnė, banguota. Ant subkvarterinio paviršiaus (–40 m absoliučiojo aukščio) slūgso moreninės nuogulos, jas dengia prieledyninių ežerų nuosėdos (juostuotas molis), žemiausioje žemumos dalyje (tarp Jūros ir Mituvos žemupių) – smėlis (senojo Nemuno, ankstyvuoju poledynmečiu tekėjusio į prieledyninius ežerus, nuosėdos). Per Karšuvos žemumą teka Mituvos ir Jūros baseinų upės. Karšuvos žemumą formavo Nemuno žemupio ledyno plaštaka; ledyninių nuogulų storis siekia 60 –100 metrų. Ledynui tirpstant, susidarė prieledyninės marios; į jų rytinę dalį įtekėjo Vidaujos, Mituvos, Antvardės, Imsrės upių senosios tėkmės. Prieledyniniam baseinui nuslūgus, upės pakeitė kryptį – pasuko į pietus, link Nemuno.
Karšuvos žemumos kraštovaizdis
385
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.