kartvèlų kabos, viena kaukaziečių kalbų grupė (arba šeima). Dar vadinamos pietų kaukaziečių kalbomis. Pavadinimas kilęs iš žodžio kartveli ‘gruzinai’.
Paplitimas
Vartojamos daugiausia Gruzijoje, t. p. Azerbaidžane, Turkijoje, Irane. Priklauso gruzinų kalba (gausiausia iš visų kartvelų kalbų kalbų, apie 4 mln. kalbančiųjų, vienintelė turi rašytinę tradiciją nuo 5 a. ir valstybinės kalbos statusą, kaip rašytinė vartojama ir kitų kalbančiųjų kartvelų kalbomis), megrelų, arba mingrelų (apie 300 000 kalbančiųjų, vartojama Gruzijos vakarinėje dalyje), lazų (apie 50 000 kalbančiųjų, vartojama Gruzijos pietvakariuose ir Turkijos šiaurės rytuose; kaip rašytinė Turkijoje vartojama turkų k.) ir svanų (apie 40 000 kalbančiųjų, vartojama Gruzijos kalnuotoje šiaurės vakarų dalyje). Megrelų, lazų ir svanų kalboms po 1917 buvo bandoma suteikti oficialų statusą, sukurti rašto variantus. Kai kurių kalbininkų atskira kalba laikoma ir Gruzijos žydų vartojamas gruzinų kalbos variantas gruzinit (apie 70 000 vartotojų Gruzijoje ir Izraelyje).
Gramatikos ypatybės
Kartvelų kalbų giminystė su kitomis kalbomis (net ir kaukaziečių) nenustatyta. Svarbiausios ypatybės: sudėtingos priebalsių (su glotalizuotais uždarumos priebalsiais) ir linksnių sistemos, agliutinacinė struktūra, nėra giminės kategorijos, iš dalies būdingas ergatyvinis tranzityvinio sakinio modelis, veiksmažodžiai derinami su veiksniais ir papildiniais, ypatinga veiksmažodžio kategorija žymima, kieno naudai atliekamas veiksmas.
481