Kaspijos jūra

Kãspijos jra (rus. Каспийское море, Kaspijskoje more, kaz. Hazar Teņizi, turkm. Hazar Deņizi, pers. Daryā-ye Khazar, azerb. Hazər Dənizi), nenuotakus druskingas didžiausias pasaulyje ežeras; reliktinė jūra. Yra tarp Azijos ir Europos. Priklauso Rusijai, Kazachijai, Turkmėnijai, Iranui ir Azerbaidžanui. Plotas (be salų) 368 000 km², ilgis (iš šiaurės į pietus) apie 1200 km, didžiausias plotis apie 450 km, didžiausias gylis 1025 m. Paviršiaus altitudė –27 metrai.

Didžiausios įlankos: Kazachijos, Mangyšlako įlanka, Krasnovodsko; buvusi Kara Bogaz Golo įlanka atskirta nuo Kaspijos jūros 1980 pastačius užtvanką (nuo 1984 specialiais įrenginiais šiai lagūnai tiekiamas Kaspijos jūros vanduo). Į Kaspijos jūrą įteka Emba, Uralas, Volga, Terekas, Sulakas, Samuras, Kura, Kiezel Uzanas (Sefidrudas), Herazas, Gorganas. Pagal hidrologines savybes ir dugno reljefą Kaspijos jūra skirstoma į 3 dalis: šiaurinę (gylis 5–50 m, vidutinis 22 m) – iki Mangyšlako slenksčio, vidurinę (didžiausias gylis 788 m, Derbento įduba) – į pietus nuo Mangyšlako slenksčio, ir pietinę (iki 1025 m gylio) – į pietus nuo Apšerono slenksčio. Šiaurinės dalies krantai žemi, daugelyje vietų pelkėti, užaugę 3–4 m aukščio meldais; Volgos delta. Kaspijos jūros dugną sudaro Pakaspijo sineklizės nuosėdinė danga; po ja slūgso bazalto sluoksnis. Nuosėdinėje dangoje daug naftos ir gamtinių dujų; paviršiuje – terigeninės ir cheminės nuosėdos. Iki plioceno Kaspijos jūra jungėsi su Juodąja jūra ir turėjo tiesioginį ryšį su Atlanto vandenynu; per alpinę kalnodarą ryšys nutrūko.

Kaspijos jūra

Kaspijos jūros pakrantė (Kazachija)

Vandens paviršiaus lygis nepastovus; iki 1977 ilgą laiką žemėjo (1977 užregistruota altitudė –29 m), nuo 1978 ėmė kilti (1986 buvo –28,5 metro). Vandens temperatūra šiaurinėje dalyje vasarą 24–26 °C (sekliose vietose iki 35 °C), žiemą –5° (2–3 mėnesius šiaurinė dalis būna užšalusi), vidurinėje dalyje atitinkamai 32 °C (Krasnovodsko įlanka) ir 3–7 °C, pietinėje dalyje 29 °C ir 8–10 °C. Vidutinis druskingumas šiaurėje 6–11 ‰ (prie Volgos žiočių iki 3 ‰), pietvakariuose 11–13 ‰. Vanduo labai užterštas. Žvejojama eršketinės žuvys, karšiai, sazanai, sterkai, Kaspijos kilkės, medžiojami ruoniai. Nafta gaunama jūroje; bendras estakadų tinklo ilgis daugiau kaip 400 km (Naftingųjų Akmenų miestas ant polių). Kara Bogaz Gole gaunamas halitas, mirabilitas, epsomitas. Didžiausi uostai: Baku (Azerbaidžanas), Machačkala, Astrachanė (Rusija), Aktau (Kazachija), Turkmenbaši (Turkmėnija), Bandari Torkemanas, Bandari Anzali (Iranas).

Kaspijos jūra

2403