Katmai (Mount Katmai, Kãtmajus), veikiantis ugnikalnis Jungtinėse Amerikos Valstijose, Aliaskos pusiasalyje, Aleutų kalnagūbryje. Stratovulkanas. Susidaręs iš andezito, dacito, bazalto. Aukštis 2047 metrai.
Ugnikalnio kaldera (susiformavo 1912 įgriuvus krateriui) apie 3–5 km skersmens; joje telkšo ežeras (skersmuo apie 1,5 km, didžiausias gylis 250 m), jo dugne – lavos kupolas. Šlaituose – spygliuočių miškai, kalnų tundra. Šiaurės rytiniame šlaite yra ledynų. Katmai ir gretimas aktyvaus vulkanizmo rajonas priklauso Katmai nacionaliniam parkui ir rezervatui. Veržėsi vėlyvajame pleistocene ir holocene. Būdingi sprogstamojo pobūdžio išsiveržimai. Didžiausias išsiveržimas buvo 1912 (veržėsi ir šalia esantis Novaruptos ugnikalnis); vienas didžiausių istorijoje įsiveržimų. Sprogus krateriui Katmai ugnikalnis per 60 h išmetė į atmosferą apie 30 km3 vulkaninių pelenų, šlaitais nusirito piroklastiniai srautai; ugnikalnio šiaurės vakarinėje papėdėje esančios Ukako upės slėnį užvertė storu piroklastinių medžiagų sluoksniu (susiformavo Dešimties Tūkstančių Dūmų slėnis), už apie 100 km į pietryčius esančią Kodiako salą padengė iki 46 cm storio vulkaninių pelenų sluoksniu.
Katmai kaldera (1980)
Katmai aplinkoje (100 km spinduliu) įsikūrę apie 100 gyventojų. Ugnikalnio aktyvumą stebi Aliaskos ugnikalnių observatorija. 1916 ugnikalnio sukeltus padarinius tyrinėjo amerikiečių biologo Roberto Fiskeʼo Griggso vadovaujama Nacionalinės geografijos draugijos ekspedicija.