kaukaziečių kalbos

kaukaziẽčių kabos, Kaukazo senųjų gyventojų kalbų bendras pavadinimas. Priklauso 3 kalbų grupės, arba šeimos: kartvelų, arba pietų kaukaziečių, abchazų ir adygėjų, arba šiaurės vakarų kaukaziečių, nachų ir dagestaniečių, arba šiaurės rytų kaukaziečių. Prie kaukaziečių kalbų neskiriamos nuo seno Kaukaze vartojamos iš kitur atkeliavusių tautų kalbos: armėnų, osetinų (indoeuropiečių kalbos), azerbaidžaniečių, arba azerų, balkarų, karačiajų, kumykų (tiurkų kalbos).

Paplitimas

Kartvelų kalbos (gruzinų, megrelų, arba mingrelų, lazų, svanų) daugiausia vartojamos Gruzijoje, t. p. Azerbaidžane, Turkijoje, Irane. Prie abchazų ir adygėjų, arba šiaurės vakarų kaukaziečių, kalbų skiriamos abazų (vartojama Adygėjos rytinėje dalyje, Karačiajų Čerkesijoje, Turkijoje ir kitur, kalbančiųjų apie 35 000; 20 a. pabaigoje), abchazų (Abchazijoje, Turkijoje ir kitur, kalbančiųjų apie 100 000), adygėjų, arba vakarų čerkesų (Adygėjoje, Turkijoje ir kitur, kalbančiųjų apie 120 000), ir kabardinų, arba rytų čerkesų (Karačiajų Čerkesijoje ir Kabardoje-Balkarijoje, kalbančiųjų apie 400 000), kalbos.

Šiaurės rytų kaukaziečių kalbos skirstomos į 2 pogrupius: nachų ir dagestaniečių. Prie nachų kalbų priskiriama čečėnų (vartojama Čečėnijoje, Ingušijoje ir kitur, kalbančiųjų apie 750 000), ingušų (Ingušijoje, Čečėnijoje, Šiaurės Osetijoje ir kitur, kalbančiųjų apie 380 000) ir bacų, arba bacbijų (Gruzijos šiaurės vakarų kalnuose, kalbančiųjų 2500–3000), kalbos.

Dagestaniečių kalbų pogrupį sudaro 25–30 kalbų (iš viso kalbančiųjų apie 1,7 mln.), daugiausia vartojamų Dagestane, t. p. Azerbaidžane, Gruzijoje. Avarų, darginų, lakų, lezginų kalbomis kalba po kelis šimtus tūkstančių žmonių, buduchų, chinalugų, hinuchų ir kitomis dagestaniečių kalbomis kalbama vos viename ar keliuose kaimuose.

Gramatikos ypatybės

Kaukaziečių kalbos dėl ilgalaikių artimų kontaktų turi daug bendrų struktūros požymių. Būdingas nedidelis balsių skaičius ir sudėtingos priebalsių sistemos su ejektyviniais (glotalizuotais) obstruentais; kai kurios kaukaziečių kalbos skiria silpnuosius ir stipriuosius obstruentus. Vyrauja ergatyvinis sakinio modelis. Veiksmažodžio formos inkorporuojančios, turi daugybę afiksų (dažniausia priešdėlių), žyminčių laiką, veikslą, rūšį ir derinimą su veiksniu bei keliais papildiniais. Linksnių sistemos įvairios: šiaurės vakarų kaukaziečių kalbos linksnių beveik neskiria, dagestaniečių kalboms būdinga sudėtinga linksnių sistema su daugeliu vietininkų.

481