Kazãchijos choreogrãfija. Išliko senovinių darbo, medžioklės, humoristinių, gyvūnų mėgdžiojimo šokių. Buvo populiarūs rateliai, poriniai šokiai, vyrų šokiai balne (ant žirgo), religiniai bachsų (šamanų) šokiai. Per šventes šokėjai rungtyniaudavo. Šokdami dažniausiai improvizuodavo, nes kanoniškų šokio formų nebuvo. Liaudies šokiams būdinga judesių ekspresyvumas, sąnarių, pečių judrumas, liemens lankstumas, akrobatikos elementai. Kai kurie bruožai ir dabar būdingi klasikiniams baleto spektakliams. 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje liaudies šokiai buvo beveik užmiršti. 20 a. 4 dešimtmetyje juos atgaivino profesionalūs šokėjai. 1939 įkurtas pirmasis liaudies šokių ansamblis prie Kazachijos filharmonijos (vadovas ir baletmeisteris A. Izmailovas).
1933 prie Kazachijos dramos teatro Almatoje įkurta muzikos studija (nuo 1934 Kazachijos muzikinis teatras, nuo 1937 Kazachijos operos ir baleto teatras, nuo 1945 Kazachijos Abajaus operos ir baleto teatras). 1935 prie muzikos studijos M. Arcibaševa įsteigė baleto skyrių; čia pastatyti pirmieji baletai (L. Delibes’o Kopelija, P. Čaikovskio Gulbių ežeras). 1934 iš Maskvos atvykęs baletmeisteris A. Aleksandrovas (1891–1955) Almatoje prie muzikos mokyklos įkūrė baleto skyrių (nuo 1937 Kazachijos choreografijos mokykla, nuo 1986 A. Selezniovo choreografijos mokykla). Kurdamas baletus jis derino liaudies šokių bruožus ir klasikinio baleto technikos elementus. 1938 Kazachijos operos ir baleto teatre L. Žukovas (1890–1951) pastatė pirmąjį kazachų baletą – V. Velikanovo Kalkamanas ir Mamyras. Per SSRS–Vokietijos karą į Kazachiją evakuotos Maskvos, Sankt Peterburgo, Kijevo teatrų baleto trupės (1942–44 čia šoko ir dėstė G. Ulanova) turėjo įtakos Kazachijos baleto raidai. 20 a. 7 dešimtmetyje kurti spektaklius pradėjo A. Lunačiarskio teatro meno institutą Maskvoje baigę kazachų baletmeisteriai. Pirmasis profesionalus kazachų baletmeisteris D. Abirovas (1923–2001) rėmėsi rusų realistinio baleto principais, baletų choreografijoje pabrėžė atlikėjų ekspresyvumą ir plastiką. Baletmeisteris Z. Raibajevas (1932–2011) sukūrė vienveiksmių baletų (Šopeniana, pagal F. Chopino muziką, Frančeska da Rimini, pagal P. Čaikovskio muziką, M. Ravelio Bolero, visi 1962), kurie davė pradžią mažųjų formų baletui. 8 dešimtmetyje kurti baletus pradėjo baletmeisteriai M. Tleubajevas, Ž. Baidaralinas (g. 1950). Statyta kazachų kompozitorių I. Nadirovo (1906–41), K. Kužamjarovo (1918–94), G. Žubanovos (1927–93), M. Sagatovo (1939–?), T. Mynbajevo (1943–2011) ir klasikinių baletų. 1967 B. Ajuchanovas (g. 1938) įkūrė Jaunąjį Almatos baletą (nuo 1976 Kazachijos klasikinio šokio ansamblis, nuo 2003 Kazachijos akademinis šokio teatras). Baleto trupės veikia prie Korėjos muzikinės komedijos ir Uigūrų muzikinės komedijos (abu Almatoje) teatrų. Nuo 2000 Nur Sultane (iki 2019 Astana) veikia K. Baiseitovos operos ir baleto teatras. Žymiausi šokėjai: G. Žienkulova (1912–91), N. Tapalova (1923–99), A. Bekbosynovas (1924–74), S. Kušerbajeva (1933–99), R. Bapovas (1947–2014), R. Baiseitova (g. 1947). Šiuolaikinio šokio atlikėjai ir choreografai: I. Dubrovina, N. Fadejeva, seserys Gulmira ir Gulnara Gabbasovos (abi g. 1968), D. Turebekovas. Nuo 1995 Nur Sultane ir Almatoje rengiamas tarptautinis klasikinio šokio festivalis Tradicijų prizas, nuo 1999 Almatoje – kasmetinis tarptautinis šiuolaikinio šokio festivalis Rožiniai karčiai.
L: L. Sarynova Baletnoe iskusstvo Kazachstana Almaty 1976; D. Abirov, A. Izmailov Kazachskie narodnye tancy Almaty 1983; D. Abirov Istorija kazachskogo tanca Almaty 1997.
Kazachijos kultūra
Kazachijos konstitucinė santvarka
Kazachijos partijos ir profsąjungos
Kazachijos ginkluotosios pajėgos