Kazimieras Bieliukas

Bieliùkas Kazimieras 1901 08 26Dugnai (Paežerių vlsč.) 1991 05 04Vilnius, lietuvių geografas. Geogr. dr. (1936). Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys (1946).

1929 baigė Lietuvos universitetą. Studijuodamas dirbo Gražiškių valsčiaus žemės tyrėju, 1929–32 – Kauno savivaldybės Medicinos skyriaus raštvedžiu (dar mokytojavo suaugusiųjų gimnazijoje), 1932–39 – Lietuvos universiteto Geografijos katedros laborantu. 1938–39 stažavo Prahos universiteto Geografijos institute. Nuo 1939 dirbo Vilniaus universitete; 1939–41 prorektorius, 1940–52 Fizinės geografijos katedros vedėjas, 1944–45 rektorius; profesorius (1940). 1946–62 Lietuvos mokslų akademijos prezidiumo akademikas sekretorius, 1946–63 Lietuvos mokslų akademijos Geologijos ir geografijos instituto direktorius, 1963–78 Zoologijos ir parazitologijos instituto Geografijos skyriaus vadovas. 1978–90 Mokslų akademijos Geografijos skyriaus Ežerotyros ir pelkėtyros sektoriaus vyriausiasis mokslinis bendradarbis-konsultantas. Lietuvos geografų draugijos įkūrimo vienas iniciatorių; 1957–67 – pirmininkas. Jo iniciatyva buvo pradėtas leisti Geologijos ir geografijos instituto mokslinis leidinys Moksliniai pranešimai.

Kazimieras Bieliukas

Mokslinių tyrimų kryptys: ežerų dubenų morfometrija ir aplinkos morfologija. Dalyvavo K. Pakšto vadovaujamose ekspedicijose. Ištyrė Užnemunės (1933–36), Dovinės baseino (1934–35) ežerus. Sukūrė ir praktiškai pritaikė batigrafinių kreivių tyrimo metodą, sukūrė naują ežerų klasifikaciją. Jo pastangomis buvo atlikti detalesni ežerų tyrimai (apėmė nuosėdų, apyežerio sąlygų, vandens masės terminio režimo, vandens cheminės sudėties, dujinio režimo, balanso, vandens sąmaišos, augalijos ir gyvūnijos tyrimus), ištirtas Lietuvos ežerų pasiskirstymas, išskirti ežeringi rajonai, aprašyta ežerų dubenų kilmė, išnagrinėti ir suklasifikuoti ežerų morfometriniai rodikliai. Atliktų tyrimų pagrindu sudarė Lietuvos ežerų katalogą (su J. Kriščiūnu, 1953) su Lietuvos ežerų žemėlapiu (M 1:300 000).

Paskelbė darbų apie ežerų dubens formą, ežero morfometrinių rodiklių atranką ir klasifikavimą, vandens sąmaišą.

Veikalai

Dovinės baseino ežerai (1937), monografija Lietuvos TSR fizinė geografija (tomas 1 1958, su kitais; LSSR valstybinė premija 1959). Parengė vadovėlį Ežerotyros pagrindai (1961), metodinių priemonių: Žemės paviršiaus modelių darymas mokyklose, Pokarinės poliarinės kelionės 1914–1934 (abi 1934).

Apdovanojimai

LSSR valstybinė premija (1959, su A. Basalyku, E. Červinsku).