Nárbutas Kazimieras, tikr. Danielis 1738 01 03Dokudava arba Kruopa (Lydos apskr., Baltarusija) 1807 03 17Radivoniškės (Lydos apskr.), lietuvių filosofas. Pijoras (1761).
Išsilavinimas ir veikla
1755–57 studijavo Pinsko apskrities Lubiešovo pijorų seminarijoje, 1757–59 Dombrovicų (dabar Dubrovicai, Rovno sritis, Ukraina) pijorų kolegijoje, 1759–64 Vilniaus pijorų kolegijoje ir pijorų aukštojoje mokykloje Romoje. 1761 įšventintas kunigu. Nuo 1764 Dombrovicų pijorų kolegijoje dėstė filosofiją, istoriją, retoriką, prancūzų kalbą; rektorius. 1767–71 dėstė filosofiją Vilniaus pijorų kolegijoje; rektorius. 1772–74 lankėsi Paryžiuje, bendravo su prancūzų švietėjais. 1774–94 gyveno Varšuvoje, dirbo Edukacinės komisijos vadovėlių rengimo draugijoje.
Kazimieras Narbutas
Pažiūros
Filosofijoje ir logikoje rėmėsi R. Descartes’o, Chr. Wolffo, A. Genovesi (1713–69) idėjomis. Kritikavo gyvenamojo laikotarpio švietimo sistemą ir scholastinę filosofiją, skleidė šviečiamąsias idėjas. Teigė samprotavimų laisvę, vadinamojo sveiko proto (kuriuo pagrįsta filosofijos laisvė) ir religijos sambūvį.
Sekdamas Šviečiamojo amžiaus vyraujančia ribota nuostata, logiką traktavo kaip pažinimo teoriją, grindžiamą psichologiniais argumentais. Abejonę laikė būtina pažinimo dalimi. Pabrėžė patyrimo vaidmenį – daiktų požymiai randami patyrimu ir indukciškai apibendrinami. Mąstymo klaidų ieškojo ir socialinėje tikrovėje. Etiką apibrėžė kaip prigimtinės moralės teoriją, politiką – kaip prigimtinės teisės teoriją, jas laikė dorovinio ir pilietinio atsinaujinimo teoriniu pagrindu. Ekonomikos reformas siūlė įgyvendinti taikant gamtos mokslus.
Veikalai
Parašė pirmąjį lenkų kalba logikos vadovėlį Lietuvos mokykloms Logika, arba Mąstymo ir daiktų apgalvojimo mokslas (Logika czyli rozwaźania y rozsądzania rzeczy nauka 1769 41791, lietuvių kalba 1989), veikalą Rinktiniai filosofijos teiginiai (Z filozofii wybrane zdania 1771, lietuvių kalba 1989).
R: K. Narbutas Raštai Vilnius 1989. L: O. Narbutt O pierwszym polskim podręczniku logiki Łódź 1958.
314