Kazys Tumkevičius

Tumkẽvičius Kazys, tikr. Tunkẽvičius 1915 10 06Trakiškiai (Kvietiškio vlsč.) 2005 11 08Šiauliai, lietuvių teatro aktorius, režisierius. Nuo 1932 vaidino ir režisavo Marijampolės mėgėjų teatro būreliuose. 1934–35 lankė Juozo Vaičkaus studiją Kaune. 1939 baigė privačią Pirmąją Kauno dramos studiją. 1940–42 Šiaulių miesto (iki 1941 Šiaulių valstybės) teatro aktorius, 1942–44 Marijampolės miesto teatro aktorius ir režisierius (1945–49 meno vadovas), 1944–45 Kauno dramos teatro aktorius. 1949–93 Šiaulių dramos teatro aktorius ir režisierius. 1947–48 stažavo J. Vachtangovo teatre Maskvoje. 1954–86 vadovavo paties įkurtam Šiaulių konditerijos pramonės gamybinio susivienijimo Rūta teatro kolektyvui.

Kazys Tumkevičius

K. Tumkevičius. Okajemovo vaidmuo (A. Afinogenovo Mašenka scena 1952, režisierius Aleksas Puzanauskas, dailininkas M. Percovas; Šiaulių dramos teatras)

Teatre sukūrė daugiau kaip 80 vaidmenų; svarbesni: Nilas (M. Gorkio Miesčionys 1951), Entonis Endersonas (G. B. Shaw Velnio mokinys 1956, abiejų režisierius Josifas Šeinas), Helmeris, Borkmanas (H. Ibseno Nora 1953, režisierius Aleksas Puzanauskas, Gabrielis Borkmanas 1973, ir režisierius), Klemensas Grikštas (V. Rimkevičiaus Girių kirtėjai 1969, režisierius M. Karklelis), Burtininkas (V. Mykolaičio‑Putino Valdovas 1974), Algaudas (P. Vaičiūno Prisikėlimas 1977, abiejų režisierė A. Ragauskaitė), Skarbekas (V. Krėvės Skirgaila 1981), Anupras (G. Mareckaitės Eglės namai 1984, abiejų režisierius S. Varnas), Praamžis (V. Jasukaitytės Žilvinas), Klebonas (A. Škėmos Žvakidė, abu 1988), Tsiba (O. Milašiaus Mefibosetas 1991, visų režisierius G. Padegimas).

Režisavo daugiau kaip 40 spektaklių; svarbesni: P. Vaičiūno Sudrumstoji ramybė (1942, vaidino kunigą Saulėną), Naujieji žmonės, Tėviškės pastogėj (abu 1943), Prisikėlimas (1956) ir Tuščios pastangos (1964), A. Casonos Medžiai miršta stovėdami (1957), Kepurininko pilis, pagal A. J. Croniną), Dženė Gerhard (pagal T. Dreiserį, abu 1962), Trys draugai (1964, pagal E. M. Remarque’ą), Viños Delmar Paskutinis valsas (1970, vaidino Heningą). Deklamavo lietuvių (V. Mykolaičio‑Putino) ir užsienio (A. Mickevičiaus, W. Shakespeare’o) rašytojų kūrinius. Parašė teatro istorijos straipsnių, atsiminimų knygą Gyvenimo vingiuose (2 d. 1997–2000), sudarė knygą Šiaulių dramos teatras (1981).

K. Tumkevičius. Praamžio vaidmuo (V. Jasukaitytės Žilvinas 1988, režisierius G. Padegimas, dailininkė V. Vaičiūnaitė; Šiaulių dramos teatras)

Apdovanojimai

Gedimino ordino medalis (1997). Kristoforas (2000).