asfaltbetonio kelio dangos skersinis pjūvis: 1 – žemės sankasa, 2 – žemės sankasos viršutinis sustiprintas sluoksnis, 3–4 – pagrindo sluoksniai (3 – žvyro, 4 – asfalbetonio), 5–6 – dangos sluoksniai iš asfaltbetonio
kẽlio dangà, važiuojamosios kelio dalies viršutinė, dažniausiai daugiasluoksnė, konstrukcija, klojama ant žemės sankasos. Kelio dangą sudaro vienas arba keli apatiniai pagrindo ir vienas arba keli viršutiniai dangos sluoksniai. Pagrindas laiko eismo ir kitų kelio dangos sluoksnių apkrovą ir ją paskirsto žemės sankasai, todėl jis turi būti pakankamai vientisas, stabilus ir atsparus šlyčiai. Jis daromas iš birių mineralinių medžiagų (skaldos, žvyro, smėlio) – apatiniai sluoksniai iš mechaniškai silpnesnių, viršutinis – iš stipresnių.
Kai danga ir pagrindas yra iš vandeniui laidžių medžiagų arba sankasa nuolat ar periodiškai drėkinama ir įrengta iš dulkio ar molio gruntų, iš stambiagrūdžių medžiagų (smėlio, žvyro) daromas papildomas pagrindo sluoksnis. Jis drenuoja dangos pagrindą ir yra šalčiui atsparus; šis sluoksnis nebūtinas, kai žemės sankasa įrengiama iš stipraus, gerai vandenį praleidžiančio grunto. Žemės sankasos gruntas nėra kelio dangos konstrukcijos elementas, tačiau jis turi būti tinkamai sutankintas, paviršius kruopščiai išlygintas, patikimai sutvarkytas vandens nuotėkis, o stiprumas pakankamas, kad atlaikytų ant jo esančių sluoksnių ir automobilių eismo apkrovą. Dangą (viršutinį sluoksnį) tiesiogiai veikia aplinka ir transporto priemonių ratai, todėl ji patvari, netrapi, atspari dilimui, lygi, bet šiurkšti, kad transporto priemonių ratai neslystų, ekonomiška ir nekenksminga žmonėms bei aplinkai. Pagal šio sluoksnio medžiagą vadinama ir kelio danga: asfaltbetonio, betono, grindinio, žvyro, grunto.
kelias su žvyro danga
kelias su betono danga
Pagal mechanines savybes skiriamos nestandžiosios ir standžiosios kelio dangos. Asfaltbetonio, betono ir grindinio kelio dangos yra standžiosios, kitos – nestandžiosios. Nestandžiųjų dangų stiprumas lenkiant labai menkas. Jų medžiagų stiprumas apibūdinamas tamprumo moduliu ir labai priklauso nuo drėgmės ir temperatūros. Standžiosios dangos labai stiprios lenkiant, jų tamprumo modulis beveik nesikeičia nei nuo drėgmės, nei nuo temperatūros. Šios dangos stiprumas ir atsparumas pleišėjimui yra didesnis negu nestandžiosios, nes reikiamo storio betono plokštė, gulinti ant tampraus pagrindo, apkrovos slėgį paskirsto į gerokai didesnį plotą negu nestandžioji danga.
Pagal automobilių eismo intensyvumą skiriamos 7 kelio dangos klasės; kuo eismas intensyvesnis, tuo kelio danga storesnė ir iš stipresnių medžiagų. Asfaltbetonio kelio dangą dažniausiai sudaro 2 asfaltbetonio dangos sluoksniai (po 4–8 cm) ir 2 pagrindo sluoksniai (viršutinis 6–14 cm asfaltbetonio, apatinis – 17–30 cm skaldos, žvyro arba sustiprinto grunto), betono kelio dangą – 1 sluoksnis (22–26 cm) betono ir 1 sluoksnis 15–20 cm sustiprinto grunto (arba visai be jo), žvyro kelio dangą – 1 sluoksnis (20 cm) žvyro (arba skaldos). Žvyro kelio danga ilgainiui rekonstruojama į asfaltbetonio kelio dangą (tampa jos pagrindu).
asfaltbetonio kelio dangos klojimas
Lietuvoje valstybinių kelių kelio danga dažniausiai daroma iš asfaltbetonio ir žvyro, vietinių kelių – iš žvyro ir grunto. 2023 Lietuvoje kelių su asfaltbetonio kelio danga buvo 27 816 km, žvyro – 45 065 km, grunto – 10 622 kilometrų.
614